Seimas po pateikimo nepriėmė svarstyti tokios Žemės mokesčio įstatymo pataisos, kurią parėmė beveik 20 Seimo narių, priklausančių beveik visoms frakcijoms. Tarp jų buvo ir Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja „valstietė“ Rima Baškienė.
Už tai, kad pataisas Seimas svarstytų, balsavo 47, prieš ir susilaikė po 24 parlamentarus. Projektą Seimas grąžino iniciatoriams tobulinti.
Pasak konservatoriaus Andriaus Kubiliaus, toks balsavimas parodė, kad „Seime daugumą turi didžiųjų žemvaldžių galia“.
„Sveikinu didžiųjų žemvaldžių įsigalėjimą Seime“, – teigė jis.
Tuo metu „valstietis“ Jonas Jarutis apgailestavo, kad pataisomis bandoma „nubausti dirbančius žemę“.
Šiuo metu apskaičiuojant mokestį, taikomas lengvatinis 0,35 koeficientas.
Iniciatyvos autoriai skaičiuoja, kad atsisakius šio koeficiento didiesiems ūkininkams, jiems mokestis padidėtų, o į savivaldos biudžetus papildomai būtų surinkta apie 1 mln. eurų.
Pataisą pristatęs konservatorius Mykolas Majauskas tikino, kad ateityje su turimos žemės dydžiu reikėtų sieti ir Europos Sąjungos (ES) paramos skyrimą. „Eilė ES šalių jau tai daro“, – teigė jis.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas teigė, kad didesni ūkininkai gauna didesnes ES išmokas, todėl turi daugiau veiklos galimybių ir daugiau gali užsidirbti bei sumokėti visą mokestį, netaikant lengvatos.
2006 metais Lietuvoje buvo priimtas draudimas įsigyti daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, o 2014 metais jis išplėstas, įtraukiant ir susijusius asmenis.
Konservatoriai dar metų pradžioje kreipėsi į prokurorus, kad jie nustatytų nesąžiningai įsigytos žemės atvejus.
Seimas – prieš žemės naudojimą pagal žodinę sutartį
Parlamentarai atsisakė keisti dabar galiojančią tvarką, kuri reglamentuoja dirbamos žemės naudojimą, su jos savininku susitarus ne raštu, o žodžiu.
Seimas antradienį nutarė nesvarstyti pasiūlymo, kad ūkininkai rašytines sutartis dėl naudojimosi žeme turėtų sudaryti tik tuomet, kai sklypas yra didesnis kaip 3 hektarai ir juo naudojamasi ilgiau kaip trejus metus.
Seimas po pateikimo nepriėmė svarstyti „valstiečio“ Jono Jaručio parengtų Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo pataisų: už balsavo 41, prieš – 22, o susilaikė 30 parlamentarų.
Šiuo metu Civilinis kodeksas numato, kad žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė, o žemės panaudos (kai ja naudojamasi neatlyginai) atskirai nereglamentuoja – jai galioja bendri kodekse numatyti panaudos reikalavimai.
J. Jarutis siūlė Civiliniame kodekse įtvirtinti nuostatą, kad žemės panaudos sutartis turi būti rašytinė, kai sklypo dydis yra didesnis nei 3 ha ir sutarties galiojimo laikas ilgesnis nei treji metai. Tokiu atveju, naudotis mažesniais sklypais trumpesniam laikotarpiui būtų galima su jų savininkais susitarus žodžiu.
„Reti atvejai, kai be savininko žinios ta žemė dirbama“, – pristatydamas pataisas Seime teigė J. Jarutis.
Tuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos Stasys Šedbaras įsitikinęs, kad pataisos sukels sumaištį: „Norime užprogramuoti konfliktus tarp žmonių“.
Kaimynų žemės dirbimas be sutarčių atsistatydinti privertė žemės ūkio ministrą Bronių Markauską.
Naujienų portalas 15min.lt skelbė, kad ministro šeima dirbo svetimą žemę be savininkų leidimo bei už tai gavo Europos Sąjungos išmokas. B. Markauskas teigia turėjęs žodinius savininkų sutikimus.
