Šeimos ūkininkai nuo įvežtinės produkcijos turgelį saugo kaip savo akį

Šeimos ūkininkų turgelio prie Kauno pilies senbuvė, ūkininkė iš Prienų rajono Danutė Gecevičienė lietingą šeštadienio rytą šypsojosi ir negalėjo patikėti savo akimis – pirmasis tos dienos klientas, nusipirkęs iš jos sviesto, kiaušinių, saldaus pieno sūrį, buvo pats žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna. Ministras ne tik pirko šeimai maistą, bet ir kartu su viceministru Mindaugu Kuklieriumi bei turgelio įkūrėju Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovu Vidu Juodsnukiu aplankė prekiaujančius žmones, domėjosi, kaip sekasi realizuoti pagamintą produkciją, su kokiomis problemomis susiduria šeimos ūkininkai. Nuolatinių pirkėjų nestokojantis šeimos ūkininkų turgelis, tapęs ir miestiečių, ir į Kauną atvykstančių turistų traukos centru, vos sutalpina visus norinčius prekiauti lietuviška produkcija – perpardavinėtojai čia neįsileidžiami. Šeštadienį žmonės būriavosi prie atvėsintų ir rūkytų žuvų, šviežutėlių daržovių, pirko pieno, mėsos, konditerijos gaminius. Sveiko gyvenimo būdo propaguotojai galėjo įsigyti vaistinių žolelių, uogų, vaisių, daigintų saulėgrąžų, o neturintys laiko gaminti – įvairių raugintų daržovių mišrainių. Ministras, gyvenantis pagal įtemptą darbotvarkę, džiaugėsi radęs progą ir apsipirkti, ir pasikalbėti su ūkininkais. „Vartotojų pamėgti turgeliai yra gera galimybė ūkininkams gauti pajamų. Smagu, kad jie plečiasi, žmonių gausėja – nusipirkę puikios kokybės produktą, pirkėjai grįžta. Matau dideles šių turgelių perspektyvas“ , – kalbėjo V. Jukna. Ministro užkalbinti ūkininkai mielai leidosi į pokalbius. „Kur mes dėtumėmės, jei nebūtų turgelio?“, – pečiais gūžčiojo Bronius Andukavičius, iš Prienų rajono atvežantis į Kauną parduoti nutrijas, triušius, kiaušinius. „Žmonės ieško natūralių produktų. Paprastai nuo prekystalio galiu atsitraukti tik tada, kai baigiasi produktai“, – sakė ypač paklausią duoną kepantis ir pardavinėjantis jaunas ūkininkas Nerijus Kriščiūnas, turintis ir kitų verslo idėjų. Ūkininko G. Cimakausko iš Seirijų furgonėlis visada apgultas žmonių – norintieji įsigyti vištienos ir kalakutienos turi pastovėti eilėje. Linksmų plaučių pardavėjas dzūkas ministrui džiaugėsi, kad kauniečiai jų produkciją ypač mėgsta, nors, pripažino, kad į sostinę nuvažiavę irgi negali skųstis paklausa. Ministras V. Jukna užsuko prie jaunojo ūkininko ir bitininko Rimo Noraus, auginančio 21 ha lazdynų, palapinės ir ragavo medaus, teiravosi, kaip sekasi prekyba, daržininkystės ir gėlininkystės ūkį turinčio ūkininko Rimanto Radžiūno iš Marijampolės rajono, susidomėjęs stabtelėjo prie juodųjų vietnamietiškų kiaulių rūkytų lašinių pardavėjo iš ūkio ,,4 hektarai“, pabendravo su turgaus naujienos – saulėgrąžų daigų augintoju ir kitais turgelio pardavėjais. Rengiantis naujajam 2014–2020 metų programiniam laikotarpiui vyksta aktyvios diskusijos dėl paramos teikimo perspektyvų išskirtinės kokybės produktų (IKP) gamintojams. Pasak V. Juodsnukio, turgelyje IKP prekiauja apie 50 žmonių. Paragavęs išskirtinės kokybės braškių, ministras klausė augintojų, ar verta IKP sistemą išsaugot, ar prekiaujant IKP ženklas padeda. Ūkininkai neabejojo, kad IKP sistema turi išlikti. Vėliau su prof. V. Jukna prie puodelio arbatos susėdę ūkininkai tęsė diskusijas. Jų nuomone, stambus ūkis yra neperspektyvus, Lietuvoje turi vyrauti šeimos ūkiai. „Ūkininkų turgelių banga ritasi per Lietuvą. Jie jau įsikūrę Marijampolėje, Klaipėdoje, Palangoje, kituose miestuose. Dabar mus kviečia ir į Druskininkus“, – sakė V. Juodsnukis, kalbėdamas ne tik apie ambicingus turgelių plėtros planus, bet ir kasdienes problemas, su kuriomis susiduria turguje prekiaujantys žmonės. Svarstant naujosios Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos galimybes, pabrėžta konsultavimo paslaugų, inovacijų partnerystės, kooperacijos svarba šeimos ūkiams. „Dideli ūkiai ir žemės ūkio bendrovės pasinaudojo ES pinigais, o mes jaučiamės likę užribyje. Naujuoju laikotarpiu mums labai svarbu pasinaudoti parama ir sustiprėti“, – ryžtingai nusiteikę sakė šeimos ūkininkai.