Salantų miestelyje gyvenanti Dapšauskų šeimos kapela, kartais vadinama šeimos orkestru, yra unikali ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje.
Į aštuntą dešimtį įkopęs Leonas Dapšauskas muzika susidomėjo dar prieš išeidamas į sovietinę armiją. Iš senųjų muzikantų įsigijęs pučiamuosius instrumentus ir iš jų pasimokęs muzikuoti, su kitais jaunesniais broliais Stanislovu ir Pranu Skuodo rajone pradėjo groti vestuvėse ir kitomis progomis. Vėliau Leonas groti išmokė ir savo žmoną Genovaitę, o paskui ir savo vaikus – Danutę, Joną, Juozą, Reginą.
Neseniai salantiškiai dalyvavo Klaipėdos etnokultūros centre surengtoje gavėnios popietėje – giedojo Žemaičių Kalvarijos kalnus.
Žemaičių Kalvarijos kalnai giedami nuo XVII a. Šiose giesmėse apraudamas Kristaus kančios kelias. Mūsų laikais jos dažniausiai giedamos per šermenis, mirusiųjų minėjimus, gavėnią.
Žemaitijoje nuo seno gyvavo tradicija giedoriams pritarti pučiamaisiais instrumentais: posmas giesmės – širdį veriantis dūdų verksmas. Iki XIX a. Kalnai būdavo giedami pritariant senoviniams muzikos instrumentams: birbalams, lamzdžiams, būgnams, kanklėms. Vėliau senuosius medinius muzikos instrumentus ėmė keisti variniai pučiamieji, tačiau pati muzikavimo tradicija, giesmių ir instrumentinio pritarimo melodijos bei stilius buvo išsaugota.
