Mykolo Romerio universiteto Sociologijos katedros mokslininkės 2011 m. balandžio mėn. pradėjo ketverių metų trukmės projektą „Šeimos modelių trajektorijos ir socialiniai tinklai: tarpgeneracinė perspektyva“. Finansavimą projektui iš Europos socialinio fondo konkurso būdu skyrė Lietuvos mokslo taryba. Vykdant šį projektą, atlikti du originalūs sociologiniai tyrimai. Pirmiausia, remiantis išsamia anketa, kurią sudarė daugiau nei šimtas klausimų, apklausta 2000 Lietuvos gyventojų, gimusių 1950-1985 metais. Su šešiasdešimčia apklaustųjų, kurie sutiko toliau dalyvauti tyrime, po pusmečio buvo atlikti pusantros-dviejų valandų trukmės pokalbiai - giluminiai interviu.
Šių tyrimų metu buvo surinkta turtinga duomenų bazė, jie yra kruopščiai analizuojami, siekiant atsakyti į daugybę ne tik mokslininkams, bet ir plačiajai visuomenei rūpimų klausimų.
Kokia yra šiuolaikinė Lietuvos šeimą, kaip kinta jos narių tarpusavio ryšiai ir santykiai su aplinka? Ar šiame nuolat kintančiame ir skubančiame pasaulyje, viliojančiame įvairiausiomis pasirinkimo galimybėmis, tradicinės šeimos vertybės vis dar tebėra svarbios? Ar, priešingai, daugeliui jaunų žmonių labiau rūpi siekti kitų gyvenimo tikslų - kilti profesinės karjeros laiptais, studijuoti užsienyje, susipažinti su naujais draugais ir aktyviai bendrauti socialiniuose tinkluose, keliauti, pažinti pasaulį? Kaip keičiasi įvairių kartų (senelių-tėvų-vaikų-anūkų) bendravimas tarpusavyje? Ar tie, kuriems reikalinga parama, visuomet ją gauna iš savo šeimos narių?
Šiuolaikines šeimas tyrinėjantys Vakarų sociologai yra pastebėję, kad jeigu praeityje šeima buvo siejama pirmiausia su sutuoktiniais ir jų vaikais, tai dabar vis svarbesni tampa draugystės, emociniai ryšiai, todėl, daugelio žmonių nuomone, šeimą nebūtina kurti santuokos būdu, ir ją sudaryti gali ne tik sutuoktiniai, vaikai, tėvai bei kiti giminės, bet ir artimi žmonės, nesusiję nei kraujo, nei santuokos ryšiais.
MRU sociologų atliktas tyrimas parodė, kad tokių šeimų, kurias mokslininkai vadina postmoderniomis, gausėja ir mūsų šalyje - maždaug trečdalis gyventojų į šeimos ratą įtraukia savo tolimesnius giminaičius, o kas dešimtas savo šeimos nariais pripažįsta ir tuos, kurie nėra susiję nei kraujo, nei santuokos ryšiais. Gauti duomenys atskleidė, kad jaunesnių kartų atstovai, skirtingai nuo savo tėvų arba senelių, neskuba kurti šeimos iš karto po studijų baigimo ar vos pradėję dirbti.
Be to, santuokos liudijimo nebuvimas jiems nėra kliūtis užmegzti intymius santykius ar apsigyventi kartu su partneriu. Anksčiau buvusi tradicine svarbiausių gyvenimo įvykių seka (išėjimas iš tėvų namų, formalaus išsilavinimo užbaigimas, pirmasis įsidarbinimas, pirmoji santuoka, sutuoktinių apsigyvenimas kartu, intymaus gyvenimo pradžia, pirmojo vaiko gimimas) paskutinius porą dešimtmečių kardinaliai kinta: nyksta įvykių eiliškumas, nuoseklumas, ilgėja perėjimo nuo vieno etapo prie kito trukmė.
Šiuolaikinis jaunimas, ypač vyrai, vėliau pereina į tą gyvenimo etapą, kuris įvardijamas kaip socialinės brandos amžius.
Atrodytų, šios išvados yra pakankamai rimtas pagrindas kilti abejonėms dėl šeimos kaip pirminės visuomenės ląstelės vaidmens išlikimo. Tačiau, ištyrus kitus svarbius šeiminio gyvenimo aspektus, susijusius su tarpusavio bendravimu ir paramos teikimu, paaiškėjo, kad nepaisant didelių geografinių atstumų ar įvairiausių gyvenimo iššūkių, daugumoje šeimų yra palaikomas nuolatinis kontaktas tarp jų narių, pirmiausia, tarp tėvų ir vaikų, tam pasitelkiant ir šiuolaikines informacines technologijas. Svarbu, kad šie tarpusavio ryšiai yra reikšmingi ir jaunimui, ir vyresnių kartų atstovams.
Nustatyta, kad šeima yra pagrindinis paramos šaltinis savo nariams, nors pagalbos strategijos bei paramos teikėjų tinklai įvairių tipų šeimose skiriasi. Be to, atskirais atvejais į paramos ir pagalbos teikėjų tinklus yra įtraukiami ir asmenys, nesusiję nei kraujo, nei santuokos ryšiais, t.y. nesantys šeimos nariais - kaimynai, bendradarbiai, draugai ir kt.
Detaliau tyrimų rezultatai buvo pristatyti šalies ir tarptautinei sociologų bendruomenei skirtose mokslinėse konferencijose. Ateityje gauti tyrimų duomenys bus toliau analizuojami, o rezultatatai bus lyginami su Šveicarijoje ir Portugalijoje atliktų analogiškų šeimų tyrimų rezultatais, planuojama parengti ir išleisti mokslines studijas, kurios papildys sociologinį Lietuvos šeimų paveikslą naujais potėpiais.
Užsakymo numeris: 2676
