Pyktis nenori niekas. Ir vis dėlto pykčiai – neišvengiama kiekvienos šeimos realybė. Problemos, nuovargis, nepateisintos viltys ir lūkesčiai pučiasi tarsi balionas, kuris anksčiau ar vėliau sprogsta šeimyniniu konfliktu. Ar įmanoma gyventi be konfliktų?
Vargu. Tačiau maksimaliai juos sušvelninti ir net ginčijantis bei nesutariant išsaugoti abipusę pagarbą – privalu.Pasak statistikos, maždaug pusė visų konfliktų ir skandalų šeimose ir net 40 procentų skyrybų įvyksta ne dėl to, kad partneriai būtų iš esmės nesuderinami, o dėl to, kad jie nesugeba surasti tinkamos bendravimo formos.
Riksmai ir reikalavimai – tai pats paprasčiausias būdas pamėginti spręsti susikaupusias problemas, tačiau anaiptol ne veiksmingiausias ir teisingiausias. Veikiau atvirkščiai.Diplomatijos menas būtinas ir šeimyniniame gyvenime. Tam, kad namuose išsaugotumėte sveiką atmosferą, visų pirma svarbu gerbti vienas kitą ir visus šeimos narius – net jei tai trejų metų krizę išgyvenantis pyplys ar viskam prieštaraujantis paauglys su savo spygliuotu išsikerojusiu ego.
Šeimos diplomatijos NE:
Pradėti pokalbį nuo reikalavimų ir riksmų. Tai ne tik nepadeda, bet ir pakiša koją santykių stabilumui bei harmonijai. Priekaištus girdėti nemalonu. Ir nors priekaištaujantis žmogus tikisi, kad partneris susigės, susipras, susivoks, ką daro blogai, dažniausiai sulaukiama visai kitokios reakcijos: priekaištai sukelia norą priešintis, nepaklusti, netgi daryti atvirkščiai.
• Elkitės kaip diplomatė: pradėkite pokalbį nuo teigiamų dalykų, pagyrimo, ir tik paskui užsiminkite, ką savo kasdienybėje ar buityje būtų neblogai pakeisti: racionaliau pasiskirstyti pareigas, paprašyti pagalbos, priminti apie pamirštus atlikti darbus.
Pašiepti šeimos narį įžeidžiančiomis pravardėmis. Įžeidžiantys epitetai, pravardės konflikto metu naudojami išskirtinai tam, kad pažemintumėte kitą žmogų. O pažeminimas vargu ar gali įkvėpti norą pasitaisyti, siekti kompromiso.
• Elkitės kaip diplomatė. Visi jūsų šeimos nariai – nuo mažiausio iki didžiausio – turi vardus. Veikiausiai kiekvienas jų turi ir savo mažybinius vardus ar išradingus švelnius kreipinius, kuriuos išgirdęs atsiliepia, bendrauja. Tačiau užgauliojimai ir pravardės yra tai, kas tik dar labiau pagilina kilusius nesutarimus. Ar iš tikrųjų to siekiate? Jei norite išreikšti savo nepasitenkinimą ir neigiamas emocijas – sakykite, kas jūsų nuomone negerai, o visa tai iliustruos griežtesniu tonu ištartas šeimos nario vardas. Pravardė – tai jau peržengta efektyvaus bendravimo riba.Pokalbio metu kelti toną. Riksmas tikrai neprivers kito žmogaus geriau įsiklausyti į jūsų žodžius. Todėl pakeltas tonas išduoda tik jūsų silpnumą, savitvardos praradimą ir nieko daugiau.
• Elkitės kaip diplomatė: Pokalbio metu kontroliuokite savo balso toną. Jei jaučiate, kad susinervinote, verčiau nueikite į kitą kambarį ir atvėskite. Ne viską reikia išsakyti tuojau pat, ne visas problemas būtina spręsti šią akimirką. Nusiraminkite, prisiminkite, ko siekiate šiuo pokalbiu, ir grįžkite prie temos.Reikalauti be paaiškinimų. Tai, kad esate šeima, dar neįpareigoja kitų šeimos narių aklai paklusti visiems reikalavimams. Jei kažko prašote – paaiškinkite, kodėl to reikia. Ši taisyklė ypač aktuali bendraujant su mažaisiais šeimos nariais: patikėkite, net jei jums ir atrodo, kad plautis prieš valgį rankas – savaime suprantama, jūsų ketverių metukų pyplys gali to vis dar nesuprasti.
• Elkitės kaip diplomatė: Pagrįskite savo prašymus ir reikalavimus, parodykite šeimos nariams, kuo jiems patiems bus naudinga daryti taip, o ne kitaip.
Šeimos diplomato TAIP
Dalyvauti svarstant bendras šeimos narių problemas. Neatsiribokite nuo šeimos problemų net jei kartais ir atrodo, kad namiškiai gali apsieiti ir be jūsų. Svarbiausius sprendimus turite priimti kartu su partneriu. Ir net jei manote, kad tai, kokį padangų komplektą pirkti – išskirtinai vyro, o ne jūsų reikalas, bent jau pasikalbėkite apie laukiančias išlaidas ir nuspręskite, kuris variantas jūsų šeimos biudžetui ir automobilio saugumui geriausias.Padėti šeimos nariams kai jiems reikia pagalbos. Jei kreipėsi į jus – vadinasi, jūsų partneriui ar vaikui tai svarbu. Kartais prisireikia net ne realios pagalbos, o padrąsinimo, supratimo, gairių, kaip kilusius sunkumus spręsti. Visa tai nubraukti lakoniška fraze „tai – tavo problemos“ nevalia. Padėkite kuo galite. Ir jei negalite dabar – nurodykite konkretų laiką, kada prie šios problemos svarstymo grįšite.
Palaikyti savo artimuosius. Kad ir kiek ginčytumėtės namuose, peržengę namų slenkstį tampate viena komanda. Todėl skųsti, koneveikti ar pašiepti kitus šeimos narius girdint svetimiems žmonėms – grubi klaida, kuri ne stiprina, o ardo jūsų tarpusavio santykius. Net jei ne visada pritariate kai kuriems partnerio užmojams ar matote, kad jūsų atžalos akivaizdžiai klysta, pasistenkite tai aptarti negirdint pašaliniams žmonėms.
