Atėjus laikui išleisti vaiką studijuoti, šeimos gali susidurti su finansiniais sunkumais. Mokslas aukštojoje mokykloje, būsto nuoma, išlaidos maistui ir kitiems dalykams gali pareikalauti kur kas daugiau lėšų nei šeimos biudžete buvo skiriama atžalos auginimui. Į klausimus, kaip planuoti išlaidas, norint nesusidurti su finansiniais sunkumais išleidžiant vaiką mokytis, atsako Povilas Kaselis, „Danske“ banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento projektų vadovas.
Kiek kainuoja vaiko studijos ir pragyvenimas svetimame mieste?
Didelę dalį vaiko mokslams reikalingų išlaidų sudaro mokestis už studijas. Jei atžala nepatenka į valstybės finansuojamą studijų vietą, tenka išleisti kur kas daugiau pinigų. Įvairios studijų programos Lietuvoje kainuoja nuo 4 iki 12 tūkstančių litų per metus. Vaiko pragyvenimas kitame mieste taip pat nėra pigus, o daugiausiai išlaidų reikalauja studijų pradžia, įsikūrimas ir pirmieji mėnesiai. Vėliau jaunuoliai apsipranta, subalansuoja išlaidas.
„Studentiško būsto“ nuomos kainos svyruoja nuo 200 iki 500 litų per mėnesį, o maistui ir kitoms išlaidoms prireikia apie 800 litų. Taigi, per ketverius studijų metus gali prireikti nuo 64 tūkst. iki 110,4 tūkst. litų. Šią sumą kas mėnesį skiriant iš atlyginimo prireiktų nuo 1,3 tūkst. iki 2,3 tūkst. litų per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje yra apie 2 tūkst. litų, tokia finansinė našta daugeliui yra per sunki.
Kaip išvengti finansinių sunkumų, kai reikia išleisti vaiką studijuoti?
Norintys išvengti finansinių sunkumų atėjus laikui vaiką išleisti mokytis, apie tai galvoti turi pradėti iš anksto. Vienas paprasčiausių būdų nepatirti streso dėl pinigų stygiaus, kai vaikas įstoja mokytis į kitame mieste esančią aukštąją mokyklą – turėti santaupų.
Palyginkime tris taupymo variantus: pinigus pradėsime kaupti iki studijų likus trims, dešimčiai arba aštuoniolikai metų. Tarkime, kad vidutininė suma, kuri bus reikalinga vaiko mokslams ir kurią norėtume sukaupti yra 87,2 tūkst. litų. Pradėjus kaupti likus trims metams iki studijų, kiekvieną mėnesį tektų atidėti apie 1 040 litų, likus dešimčiai metų – po 520 litų, o taupant nuo vaiko gimimo – po 330 litų.
Taupymas yra kur kas lengvesnis būdas skirti pinigų vaiko studijoms, kai lyginate, kiek pinigų kas mėnesį reikia išleisti vienu ir kitu atveju. Palyginus taupant atidedamą mėnesinę sumą su vidutine 1 820 litų suma, kurią tektų mokėti apie finansus pradėjus galvoti tik studijų pradžioje, tampa akivaizdu, kad taupyti yra kur kas paprasčiau. O kaupiant šiuos pinigus atvirame indėlyje, finansiniai sunkumai dar labiau sumažėja, nes yra gaunama investicijų grąža.
Jei sutaupyti nepavyksta, iš kur dar galima gauti pinigų mokslams ir pragyvenimui?
Siekiant išvengti didelių finansinių sunkumų, dažnas naudojasi galimybe skolintis studijoms. Dažniausiai paskolą ima tie, kurie neturėjo galimybės taupyti arba siekia specialaus aukštojo mokslo, pavyzdžiui, nori mokytis prestižinėje užsienio mokslo įstaigoje. Tokiu atveju palūkanos ir paskolos įmokos dažnai gali sudaryti kur kas mažesnę mėnesinę sumą nei prireiktų skirti iš savo kišenės.
Kaip dar studentų tėvams įmanoma sumažinti finansinę naštą?
Tai padaryti gali ir patys studentai. Mokydamiesi valstybės nefinansuojamoje vietoje, pagal esamą tvarką po dviejų metų dėl gerų pasiekimų jie gali būti perkelti į nemokamą. Tokiu būdu tėvų finansinės išlaidos gali sumažėti perpus. Daug kas priklauso ir nuo studento noro būti savarankišku. Dalis atžalų vos persikraustę į kitą miestą ir įstoję į universitetą bando susirasti darbą bei susikurti finansinę nepriklausomybę arba dirbti vasaros atostogų metu ir kaupti finansinį rezervą ateinantiems metams. Tiesa, ir dirbti, ir mokytis vienu metu nėra lengva, tačiau noras gyventi nepriklausomai nuo tėvų – stipri motyvacija rinktis tokį kelią.
