„Komisija priėmė sprendimą (daryti auditą – ELTA), kadangi klausimas yra labai svarbus“ – po posėdžio Eltai komentavo komisijos pirmininkas Vytautas Bakas.
„Matome, kad valstybės samdyta monitoringo agentūra pateikė informaciją, kad kai kurių kandidatų išlaidos skiriasi ne procentais, o kartais. G. Nausėda deklaruoja 296 tūkst. eurų išleistų reklamai, o UAB „TNS LT“, įvertinusi eterį, sako, kad vertė yra 834 tūkst. eurų“, – komisijos sprendimą argumentavo jis.
Pasak V. Bako, dalis išlaidų buvo arba nuslėptos, arba į deklaracijas įsivėlė klaida. Siekiant išsiaiškinti, Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tirianti komisija kreipsis į Seimo kanceliariją, prašant, kad būtų parengta ekspertų išvada. Audito metu bus aiškinamasi, kokios realiai buvo 2019 m. kandidatų į prezidentus rinkiminės kampanijos išlaidos.
Reikia tikrinti išklotines
Apie tokią galimybę, reaguodamas į konservatoriaus Mato Maldeikio klausimą, kodėl nesutapo G. Nausėdos deklaruotos ir monitoringo nustatytos išlaidos, užsiminė UAB „TNS LT“ direktorius Gytis Juodpusis. Pasak jo, siekiant išsiaiškinti, ar politikai teisingai deklaravo tai, ką išleido, reikia tikrinti išklotines. G. Juodpusis pabrėžė ir tai, kad reikia žiūrėti į realias, o ne įkainiuose matomas, sumas.
„Šioje vietoje reikėtų gauti kiekvieno kandidato gautas sumas tam tikroms medijoms ir jas sulyginti su tuo, kas buvo deklaruota“, – kalbėjo jis.
Pasak G. Juodpusio, analizuojant duomenis kyla klausimas, ar visi kandidatai turėjo daugmaž vienodas sąlygas reklamai.
ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją.
Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
