„Komitetas griežtai nesutinka su siūlymu likviduoti Lietuvos švietimo tarybą ir pažymi, kad Lietuvos švietimo taryba, kaip ekspertinė, nuo politinės valdžios nepriklausoma institucija, yra labai svarbi ir reikalinga siekiant kokybiškų ir laiku pateiktų pastabų bei siūlymų dėl su švietimu ir mokslu susijusių teisės aktų rengimo, svarstymo ir priėmimo“, – teigiama trečiadienį vienbalsiai priimtame komiteto nutarime.
Jame pabrėžiama būtinybė Lietuvos švietimo tarybą palikti kaip atskirą Seimui atskaitingą instituciją, atliekančią nepriklausomą ekspertinį vertinimą ir konsultavimą strateginiais švietimo plėtros klausimais.
Švietimo ir mokslo komiteto teigimu, jau anksčiau priimti sprendimai dėl su švietimu ir mokslu susijusių organizacijų veiklos optimizavimo – panaikinta Aukštojo mokslo taryba, Lietuvos mokslo taryba reorganizuota į Vyriausybei atskaitingą įstaigą.
Taip pat pažymima, kad Lietuvos švietimo taryba neturi savo biudžeto, jos kaštai Seimo kanceliarijai yra minimalūs. Šiemet kanceliarija sumokėjo 2500 eurų įmoką už tarybos narystę tarptautinėje asociacijoje.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen parengė parlamentui pavaldžių patariamųjų institucijų pertvarkos koncepciją – ji siūlo Lietuvos švietimo tarybą išformuoti, o penkias kitas įstaigas sujungti į Nacionalinę gerovės agentūrą.
Pagal koncepciją, Lietuvos švietimo tarybos funkcijos būtų perduotos kitiems panašią veiklą vykdantiems subjektams, o Valstybinė lietuvių kalbos ir Valstybinė kultūros paveldo komisijos, Etninės kultūros globos, Nacionalinė sveikatos ir Nacionalinė šeimos tarybos būtų sujungtos į Nacionalinę gerovės agentūrą.
Anot parlamento vadovės, šių institucijų veiklos analizė parodė, kad būtent ekspertinei-patariamajai veiklai jos skiria mažiausiai laiko ir išteklių, koncentruojasi į privalomų taisyklių nustatymą, visuomenės švietimą ir informavimą, mokslinius tyrimus, dubliuoja kitų institucijų funkcijas.
