Seimo statuto pakeitimai, pagal kuriuos, jeigu Seimas priimtų nutarimą nepritarti metinei valstybės institucijos veiklos ataskaitai, tokiu atveju institucijos vadovas būtų atleidžiamas iš einamų pareigų, gali suteikti Seimui neproporcingai daug galių ir atimti dalį galių iš Prezidento institucijos, mano Prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė.
Jos teigimu, jei pataisos bus priimtos, jos greičiausiai galios ir toms valstybės institucijoms, kurių vadovus skiria Prezidentas ar reikalingas Prezidento teikimas – Generalinei prokuratūrai, Valstybės saugumo departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Valstybės kontrolei, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.
„Jeigu būtų nustatyta, kad ir šių institucijų vadovai atleidžiami nepritarus jų veiklų ataskaitoms, nors pagal Konstituciją ir įstatymus juos skirti, teikti ir atleisti teisę turi ne tik Seimas, o ir Prezidentas, kyla abejonių, ar tokiu atveju nebus sutrikdyta pati valdžių pusiausvyra, nustatyta Konstitucijoje, stiprinant parlamento galias ir, iš kitos pusės, šiek tiek silpninant Prezidento galias, savotiškai darant jam teisinį ir politinį spaudimą atleisti neįtikusius pareigūnus“ , – sakė S. Cirtautienė.
Jos teigimu, prieš priimant pataisas svarbu aiškiai atsakyti į klausimą, koks tų pataisų tikslas – jeigu tai yra parlamentinės kontrolės stiprinimas, tuomet pataisos greičiausiai yra geros.
„Tačiau kontrolė nėra savitikslė. Kontrolė yra skirta tam, kad darytų atskirų institucijų veiklą efektyvesne ir kokybiškesne. O kalbant apie efektyvumą ir kokybę, vien beatodairiškas numatymas, kad nepatvirtinus ataskaitos galima bet kada atleisti institucijos vadovą, ko gero, tam tikrais atvejais galėtų sukelti priešingą efektą“, – pažymėjo S. Cirtautienė.
Prezidentės patarėja priminė, kad šalies vadovė kištis į Seimo statuto keitimą negali – už jo keitimą yra atsakingas tik pats Seimas.
„Pačioms Seimo statuto pataisoms Prezidentė neturi iniciatyvos teisės. Todėl apsispręsti, kaip reguliuoti savo veiklą, turi teisę išimtinai tik pats Seimas. Tad ir nuspręsti, kaip ir kiek stiprinti parlamentinę kontrolę, turi patys Seimo nariai, o vienintelis matas šiuo atveju yra Konstitucija ir joje įtvirtintas atskirų valdžios grandžių stabdžių ir atsvarų mechanizmas“, – pažymėjo S. Cirtautienė.
Ji taip pat nuogąstavo, kad, jeigu pataisos bus priimtos, institucijų vadovai gali tapti „politinių žaidimų įkaitais“, jiems bus sunkiau priimti nepopuliarius, bet būtinus sprendimus, kadangi galiausiai jų atstatydinimą galės lemti tiesiog posėdyje dalyvaujančių Seimo narių dauguma.
ELTA primena, kad pagal grupės parlamentarų inicijuotas Seimo statuto pataisas, kurios artimiausiu laiku bus svarstomos Seime, jeigu Seimas priimtų nutarimą nepritarti metinei valstybės institucijos veiklos ataskaitai, tokiu atveju institucijos vadovas būtų atleidžiamas iš einamų pareigų.
Jeigu Seimas pritartų statuto pakeitimui, tai liestų 15 institucijų: Valstybės kontrolę, Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą, Valstybinę kultūros paveldo komisiją, Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigą, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, Seimo kontrolierių įstaigą, Lietuvos radiją ir televiziją, Žurnalistų etikos inspektorių, Valstybės saugumo departamentą, Specialiųjų tyrimų tarnybą, Generalinę prokuratūrą, Lietuvos mokslo tarybą, Privatizavimo komisiją.
Seimo statuto pakeitimui reikia 71 balso.
Kita vertus, pasak teisės ekspertų, projektai prieštarauja Konstitucijai, nes, pagal Konstitucijos 75 straipsnį, norint pareikšti nepasitikėjimą reikia 71 balso, o ataskaitos nepatvirtinimui Seimo nutarimu užtektų paprastos daugumos (pagal Seimo statuto 113 straipsnį). Pasak teisės ekspertų, tuomet vadovų ir komisijų narių atleidimas taptų politizuotas, destruktyvus ir paneigtų institucijų nepriklausomumą.
