Pirmiausia tai – liūdnai pagarsėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimas. Siūloma teiginį „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“ papildyti šeimos samprata: kad ji sukuriama sudarius santuoką; kad taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės. Primename, kad po konservatoriaus Rimanto Jono Dagio registruotu pakeitimu pasirašė net 108 Parlamento nariai.
Petras Gražulis ir toliau spurtuoja kuriant homofobinius įstatymų pakeitimus. Pirmasis jų – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymas, uždraudžiantis tos pačios lyties asmenims įsivaikinti. Šį įstatymą siekia papildyti ir R.J. Dagys, nutaręs, kad vaikai turi „prigimtinę teisę į tėvą ir motiną“. Lyčių skirtybė esą užtikrins vaiko interesų apsaugą ir globojant ar įsivaikinant, tad draudžiami teisės aktai, teigiantys kitaip. Politikas užregistravo ir Civilinio kodekso pataisas, kuriomis siekiama dar kartą įtvirtinti minėtąsias nuostatas. Šeimos santykių teisinis reglamentavimas būtų papildytas „tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo“ principu.
Kitos P. Gražulio užregistruotos pataisos tiesiogiai siejasi su LGBT* teisių gynimu viešojoje erdvėje. Pagal jas, viešųjų renginių, įskaitant taikių mitingų, eitynių, organizatoriai privalo padengti visas organizavimo ir surengimo išlaidas. Taip pat, policija galėtų įpareigoti rengėjus susimokėti už renginio saugumo užtikrinimą.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo Administracinių teisės pažeidimų kodeksą papildyti šeimos kaip vertybės viešu niekinimu kalbomis, demonstruojamais daiktais, plakatais, šūkiais, audiovizualinėmis priemonėmis ir kitokiais veiksmais. Už tokią veiką grėstų kelių tūkstančių litų bauda. Aiškinamuosiuose raštuose teigiama, kad pakeitimas yra būtinas, siekiant apsaugoti heteroseksualius asmenis nuo diskriminacijos LGBT* renginių metu.
Šiuo metu egzistuojantį draudimą diskriminuoti dėl lytinės orientacijos, Baudžiamajame kodekse siekiama papildyti išimtimi. Pagal ją, seksualinio elgesio ar seksualinės praktikos, įsitikinimų ar pažiūrų kritika arba aptarimas, arba įtikinėjimas pakeisti tokį elgesį, praktiką, įsitikinimus ar pažiūras, savaime nebūtų nelaikoma tyčiojimusi, niekinimu, neapykantos skatinimu, diskriminavimu ar skatinimu diskriminuoti. Tai ypatingai grėsminga mūsų visuomenėje, kurioje ir taip, pagal Pagrindinių teisių agentūros duomenis, žmonės dažniausiai iš visų ES valstybių pastebi neapykantos kalbą prieš LGBT* asmenis, rečiausiai prisipažįsta pažįstantys homoseksualų asmenį.
Nors ir pralaimėjusi Europos Žmogaus teisių teisme bylą, Lietuva neskuba įgyvendinti įsipareigojimų. Nereglamentuodami lyties keitimo tvarkos, Seimo nariai siekia dar labiau apsunkinti šias procedūras. Transseksualumas turėtų būti mediciniškai diagnozuotas, dvejus metus gydytas, o pati lyties pakeitimo tvarka nustatoma ne įstatymu, o ministro nustatyta tvarka.
Pastebime, kad homofobiškų iniciatyvų daugėja kiekvienos sesijos metu. Nors jos yra vilkinamos ir, laimei, ne priimamos, o atidedamos arba grąžinamos, tai formuoja atstumiančią ir priešišką atmosferą Lietuvoje nemažai daliai jos žmonių. Asociacija LGL siekia pradėti dialogą su Seimo vadovybę, aptarti šių pakeitimų žalą, dabartinę LGBT* teisių situaciją Lietuvoje. Tačiau jokio atsakymo į kvietimą bendradarbiauti, deja, nesulaukėme.
