Balsavusiųjų aktyvumas vakar vykusiame antrajame Seimo rinkimų ture buvo itin menkas, o tai savo ruožtu rodo, jog dauguma rinkėjų nesuvokia, kad būtent vadinamieji vienmandatininkai ir yra tie, kuriems teisėtai 4 metus bus galima karšti kailį dėl nevykdomų pažadų.
Tad politikai ir politologai vėl prabilo apie būtinybę keisti rinkimų tvarką bei atsisakyti antrojo rinkimų turo.
„Maištas jūroje“
Balsavimo antrajame rinkimų į Seimą ture rytas Klaipėdoje prasidėjo „šaršalu“ Jūreivių apylinkėje. Ten vandenį drumstė keletas politinių veikėjų bei rinkimų stebėtojas, mat jiems įtarimų sukėlė tai, kad apylinkėje nėra nei sekretoriaus, nei komisijos pirmininko pavaduotojo, nebuvo ir protokolais užfiksuoti jūreivių laivuose balsavimo rezultatai.
Vienos partijos atstovas suskubo filmuoti Jūreivių apylinkės komisijos pirmininko Vyganto Čijunsko kompiuterį, jį patį, kitas asmuo to neleido daryti. Tuomet buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie įkaitusią situaciją apmalšino.
„Tai buvo vieno politinio veikėjo šou, spektaklis. Aš esu samdomas darbuotojas, tik perduodu balsavimo iš laivų duomenis. Kiekviename laive yra kapitonai, kurie ir yra savotiški komisijų pirmininkai, jie atsako už duomenų persiuntimą mums, į sausumą, balsavimo slaptumą. Aš net nesu Danės apygardos komisijos narys. Tie žmonės ieškojo formalaus preteksto kabinėtis, sukelti skandalą“, - „Vakarų ekspresui“ sakė V. Čijunskas.
Jam buvo priekaištaujama dėl protokolų, tačiau jie galėjo būti surašyti tik po sekmadienio 20 val., kai baigėsi balsavimas, mat jūreiviai išankstiniame ir rinkimų dienos balsavime dalyvauja laisvai. Kitaip tariant, dėl veiklos specifikos pasirenka momentą, kada balsuoti.
Aktyvumas iki vakar vidurdienio buvo labai mažas ir tarp paprastai aktyviai balsuojančių jūreivių - iš 40-ies balsuoti užsiregistravusių laivų balsavo tik keliolika.
Pagal procesinius reikalavimus buvo surašytas galimo Rinkimų įstatymo pažeidimo aktas, medžiaga išsiųsta Vyriausiajai rinkimų komisijai, rinkimų dieną budėjusiam Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui.
„Likus 65 dienoms iki rinkimų nenustatė Jūreivių rinkimų apylinkės komisijos narių skaičiaus. Apylinkės rinkimų komisija neturi 5 narių ir pagal Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą negali veikti. Komisija patalpų neturi. Patalpoje nėra reikiamų radijo ryšio priemonių radiograma perduoti sudarytą rinkimų biuletenio aprašymą“, - tai tik dalis skunde išdėstyto nepasitenkinimo.
Aktyvumas krito
Keturiose uostamiesčio rinkiminėse apygardose žmonės pademonstravo, kad jiems rinkimai ne labai rūpėjo. Klaipėdoje aktyviausiai balsuota Danės rinkimų apygardoje: iki 19 val. savo valią pareiškė 24,41 proc. rinkėjų. Pasyviausiai balsuota Marių apygardoje: 20,39 proc.
19 val. duomenimis rinkėjų aktyvumas Lietuvoje buvo vos 27,59 proc. Spalio 12-ąją - 42,37 proc.
Rinkimų apylinkėse kalbinti jų nariai sakė, kad mažiau sulaukė jaunimo, daugiau atėjo balsuoti pagyvenusio amžiaus žmonės bei aktyviau savo valią išreiškė balsuotojai, kurie iš anksto norėjo rinkti Seimo narius namie.
Komisijų atstovus stebino tai, kad žmonės neretai neskirdavo, pavyzdžiui, ar balsuojama už Nerijų Čapą, ar į antrąjį rinkimų turą nepatekusį Vytautą Čepą.
„Matyt, rinkėjai, pamatę, kad jų kandidatas nebekovos kitame ture, apskritai nebeėjo balsuoti“, - „Vakarų ekspresui“ sakė komisijų nariai.
Kai kurie balsavusieji tik iš žurnalistų sužinojo, kad balsas atiduodamas už kandidatą, o ne už partiją, kuriai jis atstovauja.
Apklausa
Toma
Eiti balsuoti - mano pilietinė pareiga. Aš tikiuosi, kad daugiau tvarkos bus po rinkimų. Bent jau nebus blogiau. Tiesą pasakius, kažko labai teigiamo nesitikiu, tačiau balsuoti privalėjau.
Klaipėdietis
Aš balsavau už klaipėdiečius ir tikiuosi, kad mano pasirinktas kandidatas laimės. Noriu permainų, teigiamų pokyčių, tačiau mane nuvylė toks menkas žmonių aktyvumas. Jei iki balsavimo urnos nenueinama, tai kaip gali po to piktintis valdžia? Aš balsavau, ir širdyje ramiau.
Pranas
Tikiuosi ko nors geresnio. Pilietiškumas yra labai svarbu, todėl ir ėjau balsuoti. Man rūpėjo, kad kairiųjų pažiūrų partijos ar politikai į Seimą nepatektų. Jei vienas, antras, devintas neis balsuoti, tai kas tuomet rinks valdžią? Vienas prie vieno jau susidarys didžioji dauguma, tad mūsų likimus lems mažuma.
Birutė
Pirmajame rinkimų ture nebalsavau, nes negavau rinkėjo pažymėjimo. Dabar, antrajame ture, su pažymėjimu nuėjau balsuoti. Aš ir mano šeima, giminė, visada einame išreikšti savo pilietinės pozicijos per rinkimus. Maža, ko gali tikėtis iš rezultatų, tačiau niekada nebus taip, kaip turėtų būti. Gal jaunimas ką nors pakeis į teigiamą pusę. Geriau jau jis, nei tie, kurie neatvedė mūsų į gerovę.
„Klaipėda - fenomenalus miestas“
Saulius ŠILIAUSKAS, Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Politologijos katedros vedėjas:
Aš pats ėjau balsuoti apie 13 valandą ir pamačiau, kad esu pirmasis balsavęs rinkėjas. Aktyvumas išties labai menkas. Klaipėda yra išskirtinis, kone fenomenalus miestas rinkėjų apsisprendimo atžvilgiu. Čia nuolat dominuoja dešiniosios politinės jėgos. Tad ir po pirmojo turi žmonėms kone nebeliko pasirinkimo. Jie nebematė prasmės eiti balsuoti. Nėjo tie, kurių kandidatai nepateko į antrąjį turą. Nėjo tie, kurių kandidatai jau pateko į Seimą po pirmojo turo.
Antrasis rinkimų turas... Jo anksčiau nebuvo. Tačiau ir prieš tai, ir po naujos tvarkos visuomet prasidėdavo politinės spekuliacijos. Visgi patirtis rodo, kad reikia keisti situaciją. Jei nustatytume minimalų rinkėjų aktyvumo antrajame ture, sakykime, 40 procentų, ribą, Klaipėdoje apskritai nebūtų išrinktas nė vienas vienmandatininkas.
Pažeidimų neišvengta
Dėl galimų pažeidimų, susijusių su rinkimais į Seimą, sekmadienį pradėti trys ikiteisminiai tyrimai. Du iš jų - dėl to paties incidento Vilniaus Karoliniškių rinkimų apygardoje, kur, kaip įtariama, rinkimų komisijos pirmininkas sužalojo su biuleteniu iš balsavimo patalpos išėjusį vyrą.
Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Žemaitytė teigė, kad šis incidentas kilo, kai rinkėjas pasiėmė balsavimo biuletenį, bet jo neįmetė į balsadėžę, o išėjo laukan. Jį netrukus pasivijo komisijos pirmininkas ir laikė tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Tuo metu rinkėjas galimai patyrė sužalojimų, apie kuriuos liudija ir vėliau pristatyta medicinos pažyma. Pagal piliečio skundą policija aiškinasi galimą nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejį. Tačiau tuo incidentas nesibaigė - rinkėjas vėliau grįžo į rinkimų apylinkę ir galimai grasino komisijos pirmininkui susidorojimu. Pagal pastarojo pareiškimą pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas.
Antrasis galimas pažeidimas užfiksuotas Jonavoje. Įtariama, kad čia vienas rinkėjas į rinkimų apylinkę atėjo turėdamas suklastotą biuletenio kopiją, kurioje jau buvo pažymėta kandidato pavardė. Kopija paimta, aplinkybes aiškinasi policija.
Dar du ikiteisminiai tyrimai pradėti anksčiau. Skuode policija aiškinasi vieno kandidato skundą, neva jis buvo šmeižiamas. Spalio 22 dieną sostinėje ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo Loretos Asanavičiūtės gatvėje.
Denisas Nikitenka
