Apie situaciją Lietuvos politiniame gyvenime, kuris su kiekviena diena įgaus vis didesnį pagreitį pokalbis su politologu, Rytų Europos studijų centro direktoriumi Linu Kojala.
- Prasideda Seimo rinkimų finišo tiesioji. Kurios partijos gali būti priskiriamos prie lyderių?
- Pradėčiau nuo to, kad jeigu būtume užsienio piliečiai ir atvyktume į Lietuvą, tai sunkiai suprastume, kad apskritai artėja rinkimai. Kol kas pastebimas pasyvumas rinkimų kampanijose. Daugeliui rinkėjų yra sudėtinga apsispręsti, nes visos partijos yra vienodos ir nesugeba savęs išryškinti, kaip tam tikro alternatyvaus pasirinkimo lyginant viena su kita.
Yra labai svarbu, kokia atmosfera bus prieš pat rinkimus. Ar partija bus kylanti, ar besileidžianti, tai taps svarbiu veiksniu. Pastarąjį pusmetį matome socialdemokratų lyderystę, bet kartu ir tam tikrą silpnėjimą bei partijos reitingų mažėjimą. Skandalas su Krašto apsaugos ministerija (ir ne tik) sukuria tam tikrą atmosferą, kuri leidžia abejoti socialdemokratų galimybėmis.
Matome intrigą dėl pirmosios pozicijos daugiamandatėje apygardoje, nes ten socialdemokratams iššūkį bandys mesti tiek konservatoriai, tiek valstiečiai-žalieji. Bet vienmandatėse apygardose socialdemokratų pozicijos liks gana stiprios ir jie turėtų užimti pirmąją arba antrąją vietas.
- Ar yra partijų, kurios galėtų nustebinti?
- Mes matome tam tikrą Lietuvos politinės sistemos stabilizavimąsi. Dabar kalbame apie stabilesnį partijų, kurios pretenduoja į pirmąsias pozicijas, sąrašą. Valstiečių partija gali nustebinti, jie įgijo naują pagreitį, bet tai nėra nauja partija. Nors dalis žmonių gali įvertinti šią partiją, kaip naują vėjo gūsį.
Kiekviena politinė jėga, kuri gali pasiūlyti naują lyderį, įgyja iniciatyvą bei pranašumą. Bet tą reikia pagrįsti. Žmonės neturi balsuoti už vieną žmogų, jie turi tą daryti už politinę kryptį. Valstiečiai-žalieji yra besiformuojanti partija, kuri turi aiškius lyderius Saulių Skvernelį ir Ramūną Karbauskį. Visi kiti partijos nariai yra atsidūrę šešėlyje. Asmenybių stoka mūsų parlamento rinkimų sistemoje atlieka labai svarbų vaidmenį. Nenustebčiau jei valstiečiai nugriebs dalį rinkėjų tiek iš dešiniųjų, tiek iš kairiųjų.
- Kokia situacija su tvarkiečiais ir darbiečiais?
Šios partijos yra sėkmingesnės, kai veikia opozicijoje. Galima sakyti, kad jos turėtų įnešti naujų vėjų į politinę sistemą. Abi partijos sėkmingai tą darė ir anksčiau. Bet jos dabar išgyvena lyderystės krizę. Darbo partija iki šiol yra tapatinama su Viktoru Uspaskichu. Ir akivaizdu, kad lyderio šiai partijai trūksta. Tvarka ir teisingumas yra Rolando Pakso politinė jėga, bet jo retorika apie tai, kad su juo susidorojo sistema – silpsta. Tad netekusios šių lyderių, partijos, būdamos valdžioje, tampa pažeidžiamomis politinėmis jėgomis.
- Ar gali paveikti tvarkiečių ir darbiečių lektoratą su šiomis partijomis susiję skandalai?
- Liberalų skandalas parodė, kaip jautriai į tai, kas vyksta reaguoja visuomenė. Šios partijos reitingas nuo 15 proc. krito iki 5 proc. Tai buvo susiję konkrečiai su šiuo skandalu. Tuo tarpu Darbo partijos atveju, tų skandalų yra buvę ir anksčiau. Tad didesnio poveikio plika akimi įžvelgti nepavyktų. Bet reikėtų atsižvelgti į tą faktą, kad šios partijos šiuo metu yra valdžioje ir joms tenka žymiai didesnė atsakomybė.
- Ar yra rizika, kad liberalai galėtų nesurinkti 5 proc.?
- Turiu pasakyti, kad šiai partijai meškos paslauga yra bet koks diskutavimas apie kyšininkavimo skandalą ir buvusį partijos lyderį Eligijų Masiulį. Nepaisant pasitraukimo, jis ir toliau yra tapatinamas su liberalų partija. Bet koks kalbėjimas apie šį skandalą yra žalingas partijai.
Šiuo metu, įžvelgčiau E. Masiulį, kaip privatų asmenį, o ne politinės partijos lyderį. Jis buvo pažadėjęs kalbėti apie tą dalyką ir jam reikėjo pateikti šiek tiek kitokią versiją nei buvo eskaluojama viešoje erdvėje. Tuo pačiu jam reikėjo prisiimti politinę atsakomybę, ką jis ir padarė.
- Kuri partija sugebėjo geriausiai išlaviruoti tarp politinių skandalų?
Sunku apibendrinti, bet matant politinius skandalus, turime konstatuoti, kad visada pozicijoje esančios partijos yra jautresnes. Joms tenka didesnė kritikos banga. Opozicinės politinės jėgos turi tam tikrą pranašumą, nes jie nėra sprendimų priėmėjai. Todėl šiuose rinkimuose reikėtų išskirti valstiečius-žaliuosius ir konservatorius. Šios partijos gali pasinaudoti visais skandalais ir pasiekti savo užsibrėžtų tikslų.
