Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas teigia, kad euroskeptikai nesugeba susitaikyti su pralaimėjimu savaitgalį vykusiame referendume, kuriame buvo pritarta Lietuvos narystei Europos Sąjungoje (ES).
"Ką reiškia, kai sąžiningas euroskeptikas, ilgai ir nuoširdžiai raginęs balsuoti prieš Lietuvos stojimą į ES, paskutinėmis dienomis iki referendumo staiga persiorientuoja ir ima raginti apskritai boikotuoti referendumą? Ogi reiškia tai, kad jis staiga ėmė suvokti, jog Lietuvos dauguma yra euroentuziastų pusėje ir jiems nieko kito nelieko, kaip savo tautai sukliudyti pareikšti šitą valią", - pradėdamas Seimo plenarinį posėdį antradienį (05.13) parlamentarams sakė A. Paulauskas.
Pasak jo, ragindami rinkėjus nedalyvauti referendume, euroskeptikai "ėjo prieš tautos valią".
Seimo vadovas sakė, kad jam nesuprantami euroskeptikų bandymai užginčyti referendumo teisėtumą, o jų teiginius, kad valdžia per daug rodė savo euroentuziazmą ir taip suklaidino visuomenę, A. Paulauskas pavadino "politiniu blaškymusi".
"Pirmą referendumo dieną, kai rinkėjų aktyvumas ėmė kelti šiokio tokio nerimo, buvo šaukiama, kad tokį neaktyvumą lemia žmonių nepasitikėjimas valdžia. O kai kitą dieną aktyvumas staiga šokteli, pasirodo, vėl kalta valdžia - kam ji ragino žmones eiti balsuoti", - stebėjosi A. Paulauskas.
Jis sakė nemanąs, kad rinkėjai pritarė Lietuvos stojimui į ES tik todėl, kad "žmonių meilė valdžiai būtų taip suviešėjusi, kad kiekvienas jos pasakytas žodis taptų vėliava, paskui kurią visi bėga tekini".
"Tokie euroskeptikų svaičiojimai greičiau reiškia, kad referendumo priešai pasijuto esą agonijoje ir jau nekontroliuoja nei savo veiksmų, nei savo žodžių", - sakė A. Paulauskas.
Euroskeptikai pirmadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė skundą dėl, jų vertinimu, padarytų pažeidimų savaitgalį vykusiame referendume. Skunde prašoma pripažinti referendumo rezultatus negaliojančiais dėl, skundėjų nuomone, neteisėtos agitacijos, balsavimo slaptumo pažeidimų. Euroskeptikai taip pat teigė esą nepatenkinti kai kuriomis Referendumo įstatymo nuostatomis.
Skundą pasirašė politologas Giedrius Šarkanas - vienas iš devyniolikos piliečių, užsiregistravusių VRK agituoti prieš narystę ES, taip pat jaunalietuvis Seimo narys Stanislovas Buškevičius ir šios partijos narys Edvardas Kriščiūnas.
Šeštadienį VRK jau buvo įteiktas skundas dėl praėjusį penktadienį vakare tiesiogiai transliuotos televizijos laidos, kurioje dalyvavo aukščiausi šalies vadovai. Skundo autoriai teigia, kad šioje laidoje vyko agitacija, nors ji buvo draudžiama nuo penktadienio ryto.
Kalbėdamas parlamento posėdyje, A. Paulauskas taip pat užsiminė apie euroreferendumo metu kai kuriose rinkimų apylinkėse vykusią parašų rinkimo akciją už kitą referendumą.
Turtingiausias parlamentaras Viktoras Uspaskichas siūlo surengti referendumą dėl Seimo rinkimų sistemos pakeitimo ir tiesioginių mero rinkimų, tačiau šiai idėjai nepritaria beveik visos politinės partijos ir valstybės vadovai.
"Visoje Lietuvoje referendumo dienomis vadinamasis V. Uspaskicho referendumas įnešė didelės sumaišties. Buvo vietų, kuriose jo parašų rinkėjai, gavę, o gal nusipirkę mažiau raštingo žmogaus parašą, paleisdavo jį namo, sakydami, kad tokiu būdu jis jau dalyvavo referendume dėl Europos Sąjungos", - kalbėjo A. Paulauskas.
Pasak jo, V. Uspaskicho aiškinimai, kad jo iniciatyvinės grupės nariai nepažeidė įstatymų, "yra šventvagiški".
V. Uspaskichas priklauso Seimo socialliberalų frakcijai. A. Paulauskas yra socialliberalų pirmininkas.
Šeštadienį ir sekmadienį vykusiame referendume už Lietuvos narystę ES balsavo apie 90 proc. referendume dalyvavusių rinkėjų. Referendume balsavo 63,5 proc. visų rinkimų teisę turinčių piliečių.
Lietuvos ir kitų devynių kandidačių stojimo į ES sutartis, kuri buvo pasirašyta balandžio 16 dieną Atėnuose, įsigalios, kai ją ratifikuos ES narių ir kandidačių parlamentai.
Lietuva visateise ES nare taps 2004 metų gegužės 1-ąją.
Referendumuose už narystę ES taip pat jau pasisakė Malta, Slovėnija ir Vengrija
BNS
