Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas nurodo, kad su išrinktuoju prezidentu Rolandu Paksu bus bendradarbiaujama "Konstitucijos rėmuose", todėl bet kokie Vyriausybės narių pakeitimai turėtų būti derinami su Seimo dauguma.
"Seimo dauguma, parlamentas yra stabilumo valstybėje bei Vyriausybės veiklos garantas. Todėl bet kokie pasikeitimai Vyriausybėje turi būti suderinti su Seimo dauguma", - pirmadienį (01.06) žurnalistams sakė A. Paulauskas.
Seimo pirmininkas pažymėjo, kad dėl galimos ministrų kaitos valdančioji dauguma dar nesitarė bei nurodė, kad jis su R. Paksu dar nekalbėjo apie galimus Vyriausybės pasikeitimus.
A. Paulauskas pripažino, kad Seimo ir Prezidentūros "bendradarbiavimas yra užprogramuotas teisiniuose aktuose" ir be tarpusavio susiklausymo "nė viena valdžia, taip pat ir prezidento, o galbūt ir labiausiai prezidento, negalėtų įgyvendinti savo rinkimų pažadų".
R. Paksas, sekmadienį prezidento rinkimuose gavęs 54,91 proc. balsų, įveikė savo varžovą, dabartinį šalies Prezidentą Valdą Adamkų, už kurį balsavo 45,09 proc. rinkėjų.
Naujojo prezidento inauguracija planuojama vasario 26 dieną.
Prisiekus naujajam prezidentui, nutrūksta buvusiojo prezidento įgaliojimai, kartu nutrūksta ir Vyriausybės ryšys su valstybės vadovu, kuris dalyvavo ją formuojant.
1998 metais Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Vyriausybė privalo grąžinti įgaliojimus naujai išrinktam prezidentui prisiekus ir pradėjus eiti pareigas.
Vyriausybei atsistatydinus ar grąžinus įgaliojimus, prezidentas ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti ministro pirmininko kandidatūrą.
Konstitucinis Teismas dar 1998 metų pradžioje pažymėjo, kad Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo po prezidento rinkimų konstitucinis reguliavimas Lietuvoje šiek tiek primena Prancūzijos Trečiosios Respublikos laikų konstitucinę tradiciją, kai vyriausybė atsistatydindavo tiek po parlamento, tiek po prezidento rinkimų.
Atsistatydinimas po prezidento rinkimų buvo vadinamas "mandagumo atsistatydinimu". Po "mandagumo atsistatydinimo" vyriausybė vėl būdavo patvirtinama iš naujo. Teigiama, kad ši procedūra prasminga dėl vyriausybės ryšio su valstybės vadovu ir kad ji atspindi tam tikras valdymo modelio raidos tendencijas.
BNS
