Pasak komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, šiuo metu rengiamos atitinkamos Karo padėties įstatymo pataisos.
„Rengiame įstatymo pataisas įtvirtinti komendantūrų institucijas, ko iki šiol nėra padaryta. Dabar įstatyme numatyti tik komendantai“, – BNS trečiadienį sakė jis.
NSGK vadovo teigimu, reikėtų labiau reglamentuoti sistemą, kad neliktų neapibrėžtumo, mat praktikoje komendantūros jau pradedamos kurti, tačiau jų veikla nereglamentuota.
Anot L. Kasčiūno, šiuo metu paskirti visi 60 karo komendantų, jų pavaduotojai.
„Karo komendantūras turėtų sudaryti parengtojo arba aktyviojo rezervo kariai, komendantiniai šauliai ir pavieniai asmenys ar jų grupės, kurie norėtų dalyvauti tokioje veikloje“, – aiškino Seimo narys.
Jo teigimu, tokie savanoriai jau dabar gali kreiptis į Lietuvos šaulių sąjungos vadovybę savo gyvenamojoje vietovėje.
„Ten jie gaus tam tikrą algoritmą, kaip jie atsirastų tos savivaldybės komendantūros mini rezerve“, – aiškino komiteto pirmininkas.
„Kai žmonės klausia: esame Zarasų ar Širvintų rajonuose, ką daryti karo atveju, kaip galėtume prisidėti, į ką mums kreiptis, tai dabar atsakymas – į vietos Šaulių sąjungos vadovybę“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
Pasak jo, komendantūros karo padėties atveju taptų užnugaryje veikiančia, tvarką ir saugumą užtikrinančia sistema.
„Jos rūpintųsi infrastruktūros apsauga savivaldybėse, strateginių objektų apsauga, kova su diversinėmis grupėmis, viešosios tvarkos palaikymu ir kitais svarbiais dalykais“, – sakė NSGK pirmininkas.
Jis pabrėžė, kad karo komendantūros turi glaudžiai bendradarbiauti su savivaldybių valdžia, todėl planuojama diskusija su merais, administracijų direktoriais ta tema.
Be to, rudenį Dzūkijoje žadama surengti dideles karo komendantų pratybas.
„Mano mintis yra, kad kitąmet tokiu metu būtų galima pratybas padaryti visoje Lietuvoje – vieną dieną visa Lietuva išeitų į užnugarį“, – sakė L. Kasčiūnas.
Taip pat ketinama sukurti skiriamąjį komendantinių vienetų ženklą, priesaikos tekstą, priskirti būstines.
