Vyriausybės išvados projekte dėstomos abejonės dėl pataisų rengėjų argumentų.
Idėją mažinti Seimo narių skaičių iniciatoriai argumentuoja sumažėjusiu šalies gyventojų skaičiumi. 1992 metais, kai buvo priimta Konstitucija, Lietuvoje gyveno 3 mln. 700 tūkst. žmonių. Šiuo metu Lietuva turi 2 mln. 850 tūkst. gyventojų.
Vyriausybės išvados projektą rengusi Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad nepaisant emigracijos, rinkėjų skaičius per 1992–2016 metais vykusius Seimo rinkimus svyravo nedaug ir sudarė apie 2,5–2,7 milijono rinkėjų.
„Konstitucinę rinkimų teisę turi ne tik Lietuvos Respublikoje gyvenantys, bet ir visi kiti Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų (...). Be to, jei ateityje didėtų ar mažėtų Lietuvos Respublikos gyventojų skaičius, tai pakartotinai suponuotų Konstitucijos keitimo poreikį ir nebūtų neužtikrinamas Konstitucijos, kaip pagrindinio valstybės įstatymo, stabilumas“, – sakoma išvados projekte.
Seimo rinkimus iš spalio į kovą pataisų iniciatoriai perkelti siūlo tam, kad naujai išrinktas parlamentas pats turėtų galimybę formuoti kitų metų biudžetą. Tokiu atveju šio Seimo kadencija būtų maždaug pusmečiu trumpesnė. Dabar Konstitucijoje numatyta, kad eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio antrą sekmadienį. Pataisa numato, kad rinkimai būtų rengiami kovo mėnesio antrą sekmadienį.
Teisingumo ministerija teigia, kad perkėlus Seimo rinkimus suformuota nauja Vyriausybė beveik visus einamuosius biudžetinius metus turėtų įgyvendinti ankstesnės kadencijos Seimo patvirtintą valstybės biudžetą.
