Kurioje partijoje yra daugiausia, labiausiai išsilavinusių Seimo narių? Kas baigė politikos, ekonomikos mokslus? Kas tenkinasi tradiciniu inžinieriaus išsilavinimu? O kas iš tiesų gali girtis tik gyvenimiška patirtimi ir išmintimi? Ir kokią gi reikėtų rinktis specialybę, jei turi svajonę vieną dieną ištarti žodžius: „Aš esu Seimo narys"? Pabandykime rasti atsakymus į šiuos gyvybiškai svarbius klausimus.
Būrys inžinierių ir vienas zootechnikas
Peržvelgus visų naujų Seimo narių išsilavinimą, galima suskubti nuraminti žmones – iš esmės visas naujas Seimas yra vienaip ar kitaip išsilavinęs. Ir skirtingų sričių specialistų išties jame netrūksta: nuo ekonomistų ir teisininkų iki elektrikų ir „vaikystės pedagogių“. Galima neabejoti, beveik kiekvienas žmogus galėtų Seime atrasti bent jau iš dalies sau pagal specialybę artimą žmogų.
Ir vis dėlto kelios seimūnų specialybės išsiskiria. Iš visos analizės galima daryti vieną pagrindinę išvadą: jei nori patekti į Seimą, rinkis ekonomisto, teisininko arba... inžinieriaus specialybę. Primityviausia statistinė analizė parodė, kad Seime galima aptikti po 22 baigtus mokslus inžinerijos ir ekonomikos srityje. Nedaug atsilieka teisininkai – bent 18 žmonių yra įgiję išsilavinimą teisės ar su ją glaudžiai susijusiose srityse. Po jų ketvirtoje vietoje išsirikiavo ne kas kitas, o gydytojai – jų yra mažiausiai 8.
Inžinierių Seime tikrai netrūksta. Tarp jų galima surasti nemažai žmonių su kiek paslaptinga inžinieriaus-ekonomisto specialybe. Tai ir, pavyzdžiui, „darbietis“ Ričardas Sargūnas ar socdemas Vytautas Saulis. Į šią kategoriją patenka ir naujasis premjeras Algirdas Butkevičius, 1984 metais VGTU baigęs būtent su inžinieriaus-ekonomisto specialybe. Nepamirškime ir apie Sergejų Jovaišą. Buvęs krepšininkas, pasirodo, taip pat yra inžinierius-ekonomistas.
Tačiau be šių populiariausių profesijų Seime galima aptikti ir pačių egzotiškiausių specialybių, kurios savo skaičiumi iš esmės prilygsta politikos mokslus baigusiems seimūnams – tokių Seime beveik nėra. Politikos mokslus krimto Agnė Bilotaitė, Eligijus Masiulis ir dar keli seimūnai. Tačiau Seime yra zootechnikų, skrydžių pilotavimo inžinierių, režisierių, operos solistų ir kitų pačių įvairiausių asmenų. Ir tai turbūt, jei labai panorėsime, galime vertinti kaip pliusą – kuo daugiau skirtingų sričių ekspertų, tuo geriau – taip? Tikėkime, kad margas Seimas yra geras Seimas, juk nenorėtume, kad mus valdytų vien teisininkai ar, tarkime, inžinieriai?
Kuri partija „protingiausia“?
Tačiau pats įdomiausias klausimas, kaip skirtingos specialybės pasiskirsto pagal mūsų į Seimą išrinktas partijas. Siūlome pažvelgti į neįmantrią Seimo partijų sudėties analizę, kuri leis atsakyti, kuri gi partija yra kompetetingiausia išsilavinusių žmonių prasme, o kuriai galbūt vertėtų kad ir dabar imtis mokslų.
Socialdemokratai
Daugybė įvairaus plauko inžinierių (-mechanikai, -ekonomistai, -chemikai, -sistemotechnikai) – tai pirmas dalykas, krentantis į akis, peržiūrėjus, kokius gi mokslus krimto pastarųjų Seimo rinkimų nugalėtojai, Lietuvos Socialdemokratų partija (LSDP). Šiaip jau socdemai Seime priglaudė seimūnus su išsilavinimu, patenkančiu į normos ribas – teisininkai, ekonomistai ir panašiai. Tačiau yra ir nukrypimų.
Kukliausiu išsilavinimu socdemų tarpe „pasigirti“ gali Algimantas Salamakinas, tarp kurio deklaruotų mokslų tik Radviliškio technikos mokykla. Na o tikras „visų galų ekspertas“ be konkurencijos yra Valerijus Simulikas, baigęs ir Šiaulių pedagoginį institutą kaip fizikos mokytojas, ir švietimo vadybą Šiaulių universitete, ir netgi teisę Mykolo Riomerio universitete. Aišku turime paminėti ir Benediktą Juodką, profesorių, mokslų daktarą ir buvusį Vilniaus Universiteto rektorių.
Žinoma, šaržuojame. Socdemų tarpe yra išties nemažai įvairių specialistų, kurie neabejotinai yra įsigilinę į savo sritis. Yra ir teisės mokslų daktaras Darius Petrošius, politologijos magistras Domas Petrulis, technikos mokslų daktarė Birutė Vėsaitė ir daugybė kitų „išsimokslinusių“ politikų.
Liberalai
Solidžiai atrodo ir Seimo liberalų frakcija. Iš dešimties į Seimą patekusių Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) atstovų yra trys teisininkai (Vitalijus Gailius, Gintaras Steponavičius ir Remigijus Šimašius), du istorikai (Algis Kašėta ir Dalia Kuodytė). Partijos pirmininkas Eligijus Masiulis Klaipėdos universitete baigė politikos mokslus, o Dalia Teišerskytė yra baigusi žurnalistikos studijas.
Liberalai turi kompetencijos ir pramonės planavimo srityje. Būtent tokią specialybę gavo Petras Auštrevičius. Pramonės ekonomiką studijavo ir profesorius, mokslų daktaras Kęstutis Glaveckas. Kukliausiai turbūt, jokiu būdu nenuvertinant šio mokslo svarbos, atrodo Eugenijaus Gentvilo įrašas – geografija.
„Drąsos kelias“
„Drąsos kelio“ (DK) partija jau pirmųjų naujojo Seimo posėdžių metu prabilo apie tai, kokie skirtingi žmonės yra susibūrę jų frakcijoje – amžiaus, profesijos, pažiūrų prasme. Tai puikiai pasimatė jau po balsavimo dėl A. Butkevičiaus kandidatūros į premjero postą, kai frakcijai balsai ir vieningumas tapo visiškai atskiromis ir tarpusavyje nesusijusiomis kategorijomis.
Kad DK nariai yra išties skirtingi žmonės, matyti ir pagal jų išsilavinimą – išties marga puokštė. Be dviejų žurnalistų, Valdo Vasiliausko ir Vytauto Antano Matulevičiaus, čia ir žymioji teisininkė, teisės mokslų daktarė Neringa Venckienė, pramonės ekonomistas Povilas Gylys ir inžinierius-technologas Algirdas Vaclovas Patackas. Tarsi pagardą ant viršaus nepamirškime užmesti ir kunigo Jono Varkalos.
„Tvarka ir teisingumas“
Na, o štai partija „Tvarka ir teisingumas“ (TT) savo Seimo sudėtyje turi net tris ekonomistus – Jolita Vaickienė, Julius Veselka, Kęstutis Bartkevičius, viena gryną teisininką Remigijų Žemaitaitį ir pusiau teisininką, pusiau inžinierių-mechaniką Remigijų Ačą. Be to, „tvarkiečiai“ gali pasigirti net dviem architektais, abu jie yra Mazuroniai – Valentinas ir Andrius.
Tarp „tvarkiečių“ yra ir technikas/vadybininkas Kęstutis Komskis, vokiečių kalbos filologė Ona Valiukevičiūtė bei žemės ūkio mokslų daktaras Vytautas Kamblevičius. Na o štai skandalingasis Petras Gražulis, paskirtas vadovauti „tvarkiečių“ frakcijai Seime įspūdingais moksliniais pasiekimais pasigirti deja negali. Jo biografijoje su mokslais yra susijęs tik keli kuklūs įrašai: „1975 m. baigė Alytaus rajono Miroslavo vidurinę mokyklą“ ir „Studijavo Kauno politechnikos institute“ (reikia suprasti, kad nebaigė).
Konservatoriai
Žvelgiant į Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TSLKD) išsilavinimą, tenka konstatuoti, kad tai yra bene labiausiai išsilavinusi Seimo frakcija, turinti pačių įvairiausių sričių specialistų (suprantama, reikia atsižvelgti į tai, kad jų Seime ir yra nemažas skaičius). Be to, nemenkas konservatorių skaičius gali pasigirti labai plačiomis žiniomis skirtingose srityse, nes yra baigę po kelis aukštuosius mokslus.
Konservatoriai gali didžiuotis keliais mokslų daktarais. Štai Mantas Adomėnas, Lietuvoje tapęs filologijos magistru, daktaro laipsnį gavo pačiame Kembridže, kur studijavo klasikinę filosofiją. Paulius Saudargas taip yra mokslų daktaras, tik kiek kitoje srityje – fizikoje. „Fizikų“ konservatoriai turi ir daugiau – Andrius Kubilius ir fizikos dėstytojas Kęstutis Masiulis.
Konservatorių tarpe išties gausu gydytojų. Antanas Matulas, Rasa Juknevičienė, Kazimieras Kuzminskas, Vida Marija Čigrijienė – visi jie yra baigę medicinos mokslus. Panaši situacija ir su lietuvių kalbos specialistais: Emanuelis Zingeris, Arvydas Vidžiūnas, Valentinas Stundys.
Visi kiti – būrys seimūnų su pakankamai tradicinėmis specialybėmis, turbūt būdingomis daugumai Seimo narių – teisininkai (pavyzdžiui, Statys Šedbaras), istorikai (Naglis Puteikis, Arvydas Anušauskas), žurnalistai (Rokas Žilinskas). Na ir bene labiausiai Seimo nario darbo specifiką atitinka Agnės Bilotaitės specialybė. Ji baigė tiek politikos mokslus, tiek ir tapo teisės ir valdymo magistre.
Turi konservatoriai ir egzotiškų specialybių atstovų. Vienas iš tokių yra Leningrado civilinės aviacijos akademijoje skrydžių valdymo inžinieriaus specialybę igijęs Pranas Žeimys. Vilija Aleknaitė Abramikienė konservatoriams prideda muzikalumo – ji turi muzikinį išsilavinimą.
Darbo partija
Na ir pabaigai, negalime nepamiršti ir skandalingosios Darbo partijos (DP). Tiesa, kažko išskirtinio apie „darbiečių“ išsilavinimą pasakyti nepavyks. Iš bendros seimūnų masės jie iš esmės niekuo neišsiskiria. Čia taip pat galime rasti pakankamai platų įvairiausių specialybių spektrą, pradedant nuo skandalingai pagarsėjusio Maskvos Plechanovo liaudės ūkio akademijos diplomo ekonomikos srityje, baigiant Sergejaus Ursulo mokslinio agronomo išsilavinimu.
Vienintelis bruožas, kuriuo DP partija bent kiek išsiskiria iš kitų, yra „inžinierių“ skaičius. Čia jų tikrai yra daugiausia: inžinierius-elektrikas Mečislovas Zasčiurinskas, inžinierius-statybininkas Petras Narkevičius, inžinierius-geologas Raimundas Paliukas, inžinierius-ekonomistas Ričardas Sargūnas ir tiesiog inžinierius Raimundas Markauskas.
Tačiau nesusidarykime klaidingos nuomonės. „Darbiečiai“ turi ir solidesnių sričių ekspertų. Tarkime, teisininkai Vytautas Gapšys, Artūras Paulauskas, Zita Žvikienė, ekonomistai Kęstutis Daukšys, Gediminas Jakavonis ar Darius Ulickas. Paminėti galime ir Vydą Gedvilą, kuris yra biomedicinos mokslų daktaras. Tiesa, tapęs Seimo pirmininku pastarasis jau sustabdė savo narystę DP.
Yra ir bent jau nominaliai kuklių „pasiekimų“. Štai Loreta Graužinienė yra nurodžiusi tik vienintelį savo išsilavinimą – buhalterinė apskaita. Kiek ironiška, prisiminus, kad Darbo partija šiuo metu yra kaltinama sukčiavimu ir dvigubos buhalterijos vedimu. Tačiau nekapstykime taip giliai ir nepamirškime apie nekaltumo prezumpciją. O štai Vilija Filipovičienė save įvardija kaip aukštos kvalifikacijos prekių mokslų žinovę, kad ir kas tai bebūtų.
Dar vienas „kuklus“, ir turbūt apskritai kukliausias „darbietis“ – Petras Čimbaras. Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje išsilavinimui skirtas punktas yra tuščias, o pakapsčius giliau, tampa aišku kodėl – ponas Čimbaras yra baigęs tik Panevėžio technikos mokyklą. O štai Viktoras Fiodorovas aukštąjį išsilavinimą bando gauti tik dabar, besimokydamas teisę ir valdymą.
Lietuvos lenkai
Tačiau bene spalvingiausią paletę galime rasti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijoje, kurioje visi nariai yra visiškai skirtingų specialybių. Pradėkime nuo lenkų kalbos (nestebina) mokytojo Michalo Mackevičiaus ir matematikos mokytojo bei savivaldos administravimo magistro Jaroslavo Narkevičio. Vanda Kravčionok yra globos ir ugdymo pedagogė, o Irina Rozova – žurnalistė. Čia galime rasti ir mokslinį agronomą ar inžinierių-mechaniką (kaip ir visur). Visiškas margumynas.
LLRA, kaip bebūtų keista, skirtingai nuo visų kitų partijų, nerandame nei populiariųjų teisininkų, nei ekonomistų. Tačiau turime tirką šviesulį – Ritą Tamašunienę. Jos sąskaitoje daugybę išsilavinimų: etnoklutūra, edukologija, viešasis administravimas ir vokiečių kalba.
Vietoje išvadų
Tenka prisipažinti, prieš rašant šį straipsnį, ore kabojo nežinia. Buvo atsiradusi savotiška baimė, kad išvydus mūsų išrinktųjų išsilavinimo statistiką, galima bus pakraupti. Taip nebuvo. Seimūnai pateisino netgi pačius geriausius lūkesčius. Turime daugybę bakalaurų, magistrų, mokslų daktarų, baigusių tiek geriausias Lietuvos aukštąsias mokyklas, tiek ir besimokiusius užsienyje (kad ir nedaug). Belieka tikėti mūsų seimūnais ir šviesia kaip mokslas ateitimi.
Straipsnyje yra atsižvelgiamą tik į nominalų, oficialiai Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje nurodyta naujųjų Seimo narių išsilavinimą. Straipsnyje nėra atsižvelgiama į per visą gyvenimą sukauptą Seimo narių kompetenciją ir patirtį. Jame nekvestionuojami nei vieno Seimo nario sugebėjimai.
