Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį pripažino, kad du verslininkai iš „Rubicon group“ papirko buvusį sostinės tarybos narį Vilmantą Drėmą. Tuo metu drauge su jais ta pačia veika kaltinto buvusio Vilniaus miesto mero, parlamentaro Artūro Zuoko veiksmai iš naujo nebuvo įvertinti.
Pasak LAT, A.Zuoko nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kuriuo Vilniaus apygardos teismas jį pripažino kaltu pasikėsinus papirkti V.Drėmą, negalima keisti, nes liberalcentristų lyderis šiuo metu yra Seimo narys, turintis teisinę neliečiamybę.
Pasak teisėjų kolegijos vardu teisme kalbėjusio teisėjo Olego Fedosiuko, A.Zuokas be Seimo pritarimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
„Nors prokuroro kasaciniame skunde suformuluotas prašymas nebuvo susijęs su nuteistojo Artūro Zuoko laisvės suvaržymais, tačiau jame prašoma kitaip pabloginti nuteistojo teisinę padėtį - perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš pasikėsinimo į baigtą nusikaltimą ir padidinti jam skirtinos baudos dydį. Kolegija konstatavo, kad, negavus Seimo sutikimo, ji negali spręsti klausimų dėl nuteisto Seimo nario teisinės padėties pabloginimo“, - teigiama LAT verdikte.
LAT nusprendė prokuroro prašymą perkvalifikuoti politiko padarytą veiką ir skirti jam didesnę baudą, palikti nenagrinėtą ir kasacinį procesą dėl šios skundo dalies nutraukti.
Antradienį teismo posėdyje dalyvavęs Generalinės prokuratūros prokuroras žurnalistams negalėjo pasakyti, ar kreipsis į Seimą dėl A.Zuoko teisinio imuniteto panaikinimo.
Tuo metu pripažinta, kad kiti kaltinamieji - verslininkai Andrius Janukonis ir Darius Leščinskas - ne kėsinosi, o papirko V.Drėmą. Be to, A.Janukonis dar įvardytas kaip nusikaltimo organizatorius.
Nors nusikalstama veika buvo perkvalifikuota į sunkesnę, LAT teisėjų kolegija nepadidino anksčiau Vilniaus apygardos teismo skirtų baudų.
Po teismo žurnalistams A.Zuokas sakė LAT sprendimo nesupratęs.
„Mačiau vieną - teismas labai nenorėjo priimti jokio sprendimo, pirmiausia - teisingo, o bandė rasti visokias formuluotes, teisinius paaiškinimus, kaip išvengti sprendimo priėmimo“, - tvirtino Seimo narys.
A.Zuokas pareiškė rašysiąs skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui.
Generalinė prokuratūra ginčijo pernai VAT priimtą nuosprendį ir teigė, kad šis teismas neteisingai kvalifikavo kai kuriuos nuteistųjų veiksmus, todėl, prokuratūros nuomone, politikui ir verslininkui turi būti skirtos griežtesnės bausmės.
2008 metų kovo 20 dieną VAT A.Zuoką pripažino kaltu dėl pasikėsinimo papirkti buvusį sostinės tarybos narį V.Drėmą.
Kaltinimai dėl laisvės atėmimo, trukdymo pasinaudoti rinkimų teise ir duomenų apie privatų gyvenimą rinkimą buvo atmesti.
Kartu su A.Zuoku tame pačiame nusikaltimo epizode nuteisti ir A.Janukonis bei D.Leščinskas. Verslininkų vairuotojas Svajūnas Navikas buvo išteisintas.
Liberalcentristų lyderis Vilniaus apygardos nuosprendžiu nubaustas 100 MGL dydžio - 12 500 litų - pinigine bauda, A.Janukoniui ir D.Leščinskui atitinkamai skirtos 12 500 ir 10 000 litų baudos.
Prokuratūra siekė, kad A.Zuokas būtų pripažintas kaltu V.Drėmos papirkimo, o ne kėsinimosi papirkti. Prokurorai taip pat siekė padidinti baudą iki 18 500 litų.
Teisėsaugininkai A.Janukoniui siekė padidinti baudą taip pat iki 18 500 litų , o D.Leščinskui - iki 15 000 litų.
Kaltinamajame akte rašoma, kad 2003 metų kovo-balandžio mėnesiais A.Zuokas, siekdamas, kad mero rinkimuose balandžio 9 dieną V.Drėma balsuotų už jį, esą nurodęs verslo įmonių grupės „Rubicon group“ vadovui A.Janukoniui per bendrą pažįstamą D.Leščinską perduoti V.Drėmai kyšį - 20 tūkst. litų. Tačiau V.Drėma imti šį kyšį atsisakęs.
Bylos duomenimis, kad atiduotų balsą už A.Zuoką, V.Drėmai buvęs pasiūlytas didelės vertės projektavimo sandoris - už projektavimo darbus architekto specialybę turinčiam V.Drėmai A.Zuoko nurodymu D.Leščinskas avansu esą sumokėjo 45 tūkst. litų.
Vilniaus miesto tarybos narys Vidmantas Martikonis Vilniaus apygardos teismui yra paliudijęs, kad A.Zuokas jam yra prasitaręs, kad esą V.Drėmos balsas kainavo ,,daugiau nei šimtą tūkstančių“.
A.Zuokas oponento liudijimus vadino melagingais ir išgalvotais.
A.Zuokas pralaimėjo mero rinkimus 2003-iųjų balandį, tačiau po naujų politinių aljansų sudarymo buvo išrinktas meru tų pačių metų birželį.
Liberalcentristų lyderis A.Zuokas 2007 metais po savivaldybių tarybų rinkimų Vilniaus mero postą užleido „tvarkiečiui“ Juozui Imbrasui.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
