Grįžti į Lietuvą ir pasiduoti policijai ar prašytis politinio prieglobsčio užsienyje ir toliau savo tiesos ieškoti Strasbūro teisme? Tokią dilemą slapstydamasis šiuo metu sprendžia ieškomiausių Lietuvos nusikaltėlių dešimtuke jau antrą kartą įrašytas buvęs Kalvarijos politikas Algirdas Geležius (39 m.). Jis savo rūpestį pabandė užmesti ir ant Seimo narių pečių.
Slapstosi metus
Artėja A. Geležiaus slėpynių nuo teisėsaugos metinės: pernai lapkričio 27-ąją Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad šis verslininkas turi kalėti 14 metų už 1994-aisiais nužudytus du Kalvarijos gyventojus, bet nuteistasis nuosprendžio negirdėjo, nes neatvyko į teismą ir spruko, tad gruodžio 11-ąją buvo paskelbta jo paieška.
Nereikia nė svarstyti – metus gyventi slapstantis ir baiminantis įkliūti yra nelengva. Galbūt todėl A. Geležius ir subrandino mintį griebtis šiaudo – kreiptis Seimo narių pagalbos. Be to, pastaruoju metu vis daugėja Seimo narių, kurie turi problemų su teisėsauga ir todėl abejoja teisingumu Lietuvoje, tad yra proga būti išgirstam „likimo draugui“.
Pats A. Geležius teisingumu nusivylė turbūt tik prieš metus, kai teismo buvo pavadintas žmogžudžiu ir pasiųstas kalėti 14 metų. O iki tol jis toje pačioje byloje 2009 metais buvo išteisintas Kauno apygardos teismo, „neįrodžius, jog dalyvavo nusikaltime“, ir 2010-aisiais, kai šį nuosprendį patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas. Kuriozas, tačiau tas pats teismas, lyg būtų praregėjęs, po 2 metų nuosprendį apvertė aukštyn kojomis. Apie tai „Akistatoje“ rašyta jau ne kartą.
Sužinojus apie skirtą 14 metų įkalinimą, A. Geležiaus viltis buvo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, į kurį jis, padedamas advokatų ir žmonos, šių metų pradžioje kreipėsi jau slapstydamasis. Tačiau birželio 25-ąją šis teismas, išnagrinėjęs kasacinius skundus, tik patvirtino ankstesnįjį nuosprendį – A. Geležius liko apkaltintas ir nuteistas.
„Priverstas ignoruoti“
Neseniai bene visus Seimo narius pasiekė policijos ieškomo A. Geležiaus vardu pasirašytas elektroninis laiškas. Buvęs liberaldemokratas, buvęs Kalvarijos tarybos narys vis dar nepraradęs vilties įrodyti savo tiesą – kad jis nuteistas be kaltės. „Akistata“, pakalbinusi apie 10 Seimo narių, išgirdo, kad jie atsakymo A. Geležiui nerašys, kaip yra prašomi, nes „kalinių laiškai yra dažni“.
Su A. Geležiaus laišku, kiek patrumpintu, supažindiname ir „Akistatos“ skaitytojus.
„Šio nusikaltimo TIKRAI nepadariau,“ – taip pavadintas besislapstančio nuteistojo laiškas seimūnams. Toliau dėstoma:
„Kreipiuosi į Jus, tautos išrinktuosius, sprendžiančius visiems Lietuvos piliečiams rūpimus klausimus. Tikiuosi būti išgirstas ir suprastas. Esu priverstas ignoruoti Lietuvos, kaip teisinės valstybės, priimtą teismo nuosprendį, nes esu neteisingai nuteistas.
Važiuodamas į komandiruotę į Rusiją 2012 m. lapkričio 29 d., sužinojau, kad esu nuteistas 14 metų už dvigubą žmogžudystę.
Kauno apygardos teismo buvau išteisintas dėl to, kad nėra įrodymų, jog dalyvavau nusikaltime. Apeliacinis teismas irgi išteisino mane teigdamas, jog iš viso nėra įrodymų dėl nusikaltimo, nes nužudytųjų kūnai iki šiol nerasti.
Gedimino Stankevičiaus liudijimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu jam esant įtariamuoju, iš pradžių nebuvo vertinami kaip teisingi ir buvo net suabejota jo psichikos būkle. To liudijimo metu jis apšmeižė mane teigdamas, jog matė, kaip aš žiauriai nužudžiau 2 žmones. Teismas apklausinėjo G. Stankevičių 3 kartus. Jo liudijimai apie ginklus nesutapo su byloje teigtais įrodymais. Visų teismo posėdžių metu G.Stankevičius išsigynė savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Jis teigė, kad jį taip liudyti privertė tyrimą atlikę pareigūnai mainais už paleidimą į laisvę (teismas jam buvo skyręs 3 mėnesius suėmimo, tačiau jis buvo paleistas po savaitės, kai tik atliko policijos užduotį).
Šį išteisinamąjį nuosprendį Generalinė prokuratūra apskundė Aukščiausiajam Teismui. Šio teisėjui Vytautui Greičiui būtent G. Stankevičiaus liudijimas (kai aš buvau neteisingai apkaltintas) pasirodė esąs pagrindinis įrodymas (įprastai Aukščiausiasis Teismas iš viso neatlieka įrodymų vertinimo, nes net nekviečia liudininkų į apklausą). Ir taip teisėjų kolegija pasirašė nutartį, kuri praktiškai nurodė Apeliaciniam teismui mane nuteisti.
Apeliacinio teismo kolegija, vadovaujama R. Gaudutienės, atliko naują įrodymų tyrimą. Nors nebuvo nė vieno mane kaltinančio liudijimo, bet nuosprendis buvo jau apkaltinamasis.
Esu nuteistas pagal vieno žmogaus, G. Stankevičiaus, kuris galimai ir yra R. Akelio ir Z. Valinčiaus žudikas, melagingus parodymus.
Parašiau skundą Aukščiausiajam Teismui, bet pastarasis nuosprendį paliko nepakeistą.
Šio nusikaltimo TIKRAI nepadariau, tikėjau teisingumu. Parašiau daugybę prašymų, kad tirtų nusikaltimą ir išaiškintų tiesą, tačiau manęs niekas negirdėjo.
Negaliu susitaikyti su esama situacija. Prokurorai, kad pasiektų sau naudingą rezultatą, bendrininkavo su tikraisiais kaltininkais ir mainais už parodymus, kurie paverčia mane kaltinamuoju, juos padarė liudytojais. O kaltinimai yra absurdiški: esą vienas pats pasiėmiau nepažįstamus liudytojus, kad šie pažiūrėtų, kaip aš vienas surišu, negailestingai kankinu, iškasu duobę, negailestingai nušaunu (su nenustatytu ginklu) 2 žmones, kurie iki šiol nesurasti nei gyvi, nei mirę, bei po to dar juos negailestingai subadau nenustatytu peiliu! Vienas jų, G. Stankevičius, neva visa tai matė.
Tyrimas prasidėjo 2004 m., kai aktyviai dalyvavau politinėje veikloje.
Iki šiol nebuvau teistas. Turiu aukštąjį išsilavinimą, šeimą, auginame 4 vaikus, iš kurių mažiausiam dar tik vieneri metai. Esu gerai charakterizuojamas visuomeninių organizacijų, buvau išrinktas Marijampolės bazilikos sumos choro seniūnu, Marijampolės apskrities bokso federacijos prezidentu, Marijampolės marijonų gimnazijos tėvų komiteto nariu.
Todėl prašau Jūsų – patarkite man, kaip susitaikyti su tokia neteisybe, kaip elgtis? Įsigilinti į šį teisinį absurdą ir teisinį nihilizmą, kuris buvo padarytas mano atžvilgiu. Kuris sugriovė mano šeimos, artimųjų, tėvų gyvenimą, sužlugdė mano šeimos verslą, nes visur sudėta informacija kaip nepatikimo asmens, nepatikimos firmos. Tai išgąsdino ir klientus, ir biznio partnerius. Atėmė bet kokį pasitikėjimą teisėsauga ir Lietuvos valstybe.
Numanau, kad atrašysite man, jog tai ne Jūsų kompetencija ir niekuo padėt negalite. Tačiau pasistenkite į tai pažvelgti kaip į artimam Jūsų žmogui – sūnui, vyrui, broliui – atsitikusią tokią bėdą. Esant tokiai teisinei sistemai, mes visi esame tokiame pavojuje, nė vienas nėra apdraustas.
PRAŠAU, jeigu užteks drąsos ir galimybių, pasistengti padaryti įtaką atitinkamu lygmeniu, kad byla būtų ištirta, būtų surasti dingę asmenys, o mano atžvilgiu būtų priimti sprendimai, leidžiantys grįžti į namus, auginti savo vaikus.
Šiuo metu slapstausi. Bijau, kad su manimi kalėjime gali būti susidorota fiziškai, jeigu jau šitaip susidorota teisiškai.
Kadangi šiomis dienomis Vilniuje vyks tarptautinis atsakingų pareigūnų susirinkimas teisiniais klausimais, viliuosi ir jų pagalbos. Dar vis viliuosi rasti kažkokią išeitį šioje beviltiškoje situacijoje.“
Tik faktai:
Kalvarijos gyventojai Raimondas Akelis (24 m.) ir Zenius Valinčius (19 m.) mįslingai dingo 1994-ųjų balandį, iki šiol niekas jų nematė nei gyvų, nei mirusių.
Neabejojama, kad abu vyrai tada buvo nužudyti, bet nežinoma jų palaidojimo vieta.
Teismas nustatė, kad tąkart iš A. Geležiaus motinos namų buvo dingę jo brolio 16 000 litų, tad tuomečio Kauno kūno kultūros instituto studentas A. Geležius, į pagalbą pasikvietęs 3 asmenis, siekė atgauti pavogtus pinigus, nes įtarė R. Akelį ir Z. Valinčių; šie vyrai buvo pagrobti gatvėje ir įgrūsti į automobilį.
Tariamiems vagišiams prie Kalvarijos apylinkėse esančio ežero buvo surengta egzekucija: jie buvo pririšti prie medžio ir mušami, pagrobėjai iškasė duobę ir liepė į ją lipti abiem, o tada A. Geležius abu nušovė ir subadė medžiokliniu peiliu.
Iškart po įvykio A. Geležiaus kaltė buvo neįrodyta, o 2004-aisiais jį Vilniaus policijos pareigūnams dėl to paties nužudymo įskundė pusbrolis Algirdas V. (jis neseniai mirė po sunkios ligos), buvo surasti liudytojai.
2005 metais A. Geležius slapstėsi ir buvo ieškomiausių Lietuvos nusikaltėlių dešimtuke, bet po gero pusmečio pats prisistatė į prokuratūrą.
2006 metais A. Geležius buvo pašalintas iš Kalvarijos savivaldybės tarybos, nes slapstydamasis nelankė posėdžių, netrukus tuometė Liberalų demokratų partija (dabar partija „Tvarka ir teisingumas“) sustabdė A. Geležiaus – ir partijos Kalvarijos skyriaus pirmininko, ir partijos nario – įgaliojimus.
Irena ZUBRICKIENĖ
AKISTATA
