„Siekėme ir sieksime, kad Lietuvos gyventojų genocidas keliuose baigtųsi. Tačiau kova su neatsakingais vairuotojais neturi virsti kažkieno viešųjų ryšių kampanija”, - sakė V. Čepas.
„Tvirtinti, kad Seimo nariai meluoja, žadėdami pagerinti padėtį keliuose, yra neatsakinga, ir policijos vadovai neturėtų savo neveiklumo dangstyti Seimo darbo specifika. Jau pusmetį parlamente svarstomos mūsų pateiktos ATPK pataisos, kurios Vyriausybės dėka „nugulė” kanceliarijos stalčiuose. Atkreipiu dėmesį, jog parlamente dirba grupė, rengianti ir kitus įstatymų projektus, leisiančius pagerinti eismo keliuose saugumą,” – pranešime spaudai pažymėjo Seimo narys.
Pasak V. Čepo, parlamentas jau buvo pradėjęs svarstyti ATPK bei Baudžiamojo kodekso pataisas, numatančias priemones kovai su giltine šalies keliuose, kuomet Vyriausybė pateikė Seimui savo pasiūlymus, tokiu būdu įveldama parlamentarus į dar vieną teisinę diskusiją ir tik sutrukdžiusi greitesniam problemos sprendimui.
„Pataisos, kurioms vakar Seime nebuvo pritarta, yra vertos kritikos: vargu ar vien tik baudų griežtinimas nekeičiant pačios nuobaudų sistemos, bus rezultatyvus. Šiame projekte siūloma atsisakyti balų sistemos, taip panaikinant galimybę įvertinti padaromų pažeidimų sistemingumą. Tačiau neatsisakoma baudų diferencijavimo, už tą patį pažeidimą vairuotojas gali būti nubaustas ir dviejų, ir keturių šimtų litų bauda, kas tik skatina korupciją”, - sakė Seimo narys.
Be to V. Čepas atkreipė dėmesį, jog jau seniai yra Seimui pasiūlęs eismo saugumą pripažinti nacionalinės svarbos problema bei perduoti šiuo metu neefektyvios eismo saugumo gerinimo programos tvirtinimą parlamentui, tik atitinkamoms pataisoms Seimo vadovybė, neatsižvelgdama į primygtinius raginimus, vis neranda vietos posėdžių darbotvarkėje.
Penktadienį „Lietuvos žinios“ rašo, jog policininkus nuliūdino Seimo grąžintos tobulinti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos, kurios numato, kad už vairavimą neblaiviam įkliuvus ne pirmą kartą gali būti konfiskuotas automobilis, o gyvenvietėje viršijus greitį daugiau nei 50 kilometrų per valandą.
Teigiama, jog tokia praktika taikoma kitose Europos Sąjungos šalyse ir jau davė rezultatų. Sugriežtinus atsakomybę Latvijoje per dvejus metus žuvusiųjų keliuose sumažėjo 40 proc.
„Griežtos sankcijos šiuo metu reikalingos. Jeigu ateityje situacija pasikeis, žmonės taps sąmoningesni, įstatymus bus galima sušvelninti“, - vakar sakė policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius.
„Reaguosime į kiekvieną pranešimą apie chuliganišką vairavimą, gautą telefonu ar internetu. Praneškite policijai – tikrai reaguosime. Chuliganiškas vairavimas turi baigtis“, - ragina Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos vadovas Saulius Skvernelis.
Jo duomenimis, jau yra vairuotojų, kuriems už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus skirta baudų už 30 tūkstančių litų. Tačiau šie pažeidėjai baudų nemoka ir važinėja toliau.
„Kodėl jie nesėdi kalėjime?“ – pareigūnų teiravosi žurnalistai. Įstatymai numato, kad jei pažeidėjas neturi jokio turto ir baudų išieškoti nėra iš ko, jis gali dirbti viešuosius darbus, tačiau tik tada, kai pats sutinka tai daryti. Kraštutinė priemonė – administracinis areštas. Už gautą 6 tūkstančių litų baudą tektų sėdėti 30 parų areštinėje.
Praėjusiais metais per parą vidutiniškai žūdavo 2 žmonės, buvo sužeidžiama 23, kas valandą – po vieną žmogų. Pernai policija keliuose sulaikė daugiau nei 31 tūkstantį neblaivių vairuotojų, o leistiną greitį viršijo daugiau nei 91 tūkstantis.
„Deja, mes žuvusiųjų skaičiumi Europą tempiame į dugną“, - sako policijos pareigūnai. Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai sumažinti žuvusiųjų skaičių keliuose. Tačiau šį pažadą tesėti Lietuvai sunkiai sekasi, rašo „Lietuvos žinios“.
REKLAMA
