Seimo kontrolierė Virginija Pilipavičienė, ištyrusi visuomeninės organizacijos „Tautos namų santara“ pirmininko Algimanto Nasvyčio ir šios organizacijos tarybos pirmininko Antano Gudelio skundą dėl galimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų biurokratizmo, sprendžiant buvusių Profesinių sąjungų kultūros rūmų rekonstrukcijos techninio projektavimo klausimus, skundą pripažino pagrįstu.
Seimo kontrolierė kreipėsi į Vilniaus miesto merą Vilių Navicką, atkreipdama jo dėmesį į tyrimo metu nustatytus visuomenės teisės dalyvauti, nustatant ant Tauro kalno esančio visuomeninės paskirties žemės sklypo naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygas, pažeidimus.
„Visuomeninė Tauro kalno teritorijos paskirtis yra įtvirtinta Vilniaus miesto bendrajame plane. Tokia paskirtis buvo įteisinta dėl visuomenėje kilusių diskusijų ir vilniečių noro šioje vietoje turėti ne dar vieną komercinį, bet visuomeninės paskirties pastatą, kuriame būtų tenkinami ne vartotojiški, bet kultūriniai vilniečių ir jų svečių poreikiai. Todėl labai svarbu, kad ir tolimesni sprendimai, susiję su buvusių Profesinių sąjungų kultūros rūmų rekonstrukcija ir su Tauro kalno teritorijos naudojimu bei veiklos sąlygų joje nustatymu, būtų priimami viešai ir skaidriai. Turėtų būti sudaryta galimybė suinteresuotai visuomenei, apimančiai ne tik šalia rūmų esančio nekilnojamojo turto savininkus, bet ir visus miesto viešųjų erdvių išsaugojimu suinteresuotus vilniečius, išsakyti savo nuomonę ir požiūrį į būsimus sprendimus“, – sako Seimo kontrolierė Virginija Pilipavičienė.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad 2007 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nusprendė rengti detalųjį planą teritorijos, apimančios ir Tauro kalną. Tačiau mažiau nei po metų savivaldybė su privačia bendrove pasirašė konfidencialų susitarimą dėl buvusių Profesinių sąjungų kultūros rūmų rekonstrukcijos, į kurį teritorijos detaliojo planavimo procesas jau nebuvo įtrauktas. Remiantis šiuo susitarimu, būsimam statytojui projektavimo sąlygų sąvadas statinio rekonstrukcijos projektui rengti išduotas be teritorijos detaliojo planavimo dokumento.
„Apie šį konfidencialų Vilniaus miesto savivaldybės ir privačios bendrovės susitarimą visuomenė nebuvo informuota. Manau, kad tokiu būdu buvo nepagrįstai apribotos visuomenės teisės dalyvauti, nustatant visuomeninės paskirties žemės sklypo bei svarbios teritorijos naudojimo ir veiklos joje plėtojimo sąlygas. Savivaldybei sudarius sąlygas buvusių Profesinių sąjungų kultūros rūmų rekonstrukciją organizuoti be teritorijos detaliojo planavimo proceso, iš visuomenės buvo atimta galimybė dalyvauti sprendimų, susijusių su Tauro kalno teritorijos tolimesne plėtra, priėmime,“ – teigia Seimo kontrolierė.
Teritorija ant Tauro kalno yra tiek simboliškai, tiek istoriškai, tiek geografiškai labai svarbioje Lietuvos sostinės Vilniaus teritorijoje, greta Lukiškių aikštės. Seimas, priimdamas politinį sprendimą dėl Lukiškių aikštės funkcijų (1999-02-11 nutarimas Nr. VIII-1070), nurodė būtinumą susieti Lukiškių aikštės sprendinius su Taurakalnio planuojamais sprendiniais. Šį tikslą pasiekti galima tik organizuojant teritorijos detaliojo planavimo procesą.
Be to, jau prieš daug metų yra priimtas sprendimas ant Tauro kalno, buvusių Profesinių sąjungų kultūros rūmų vietoje, įgyvendinti Tautos namų projektą. Savivaldybė iki š. m. gegužės mėnesio turėjo apsispręsti, ar ji įsigis rekonstruojamuose rūmuose viešosios paskirties patalpas. Deja, turimi duomenys rodo, kad savivaldybė nusprendė lėšų į šį projektą neinvestuoti.
„Atkreipiu dėmesį, kad buvusiuose Profesinių sąjungų kultūros rūmuose daugelį metų buvo vystoma visuomeninė – kultūrinė veikla. Tačiau šiandieniniai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimai verčia nuogąstauti, ar iš tiesų ketinama išsaugoti visuomeninę šių rūmų paskirtį, ar rūmai ant Tauro kalno tikrai taps Tautos namais“, – susirūpinimą, kad visuomeninę reikšmę turinčioje teritorijoje gali atsirasti dar vienas komercinis objektas, reiškė Seimo kontrolierė.
Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta, kad detalųjį planą rengti būtina, jeigu yra numatyta visuomeninės paskirties objektų statyba, kai keičiamas nors vienas iš privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo elementų. Privalomi teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai negali būti keičiami techninio projekto rengimo metu.
„Tyrimo metu buvo nustatytos tam tikros aplinkybės, kurios suteikia pagrindą teigti, kad Tauro kalno teritorijos tvarkymo ir naudojimo privalomos sąlygos, konkrečiai užstatymo intensyvumas, gali būti keičiamos, o tokiam keitimui įstatymas numato imperatyvų reikalavimą rengti detalųjį planą“, – pabrėžia Virginija Pilipavičienė.
Seimo kontrolierė, ištyrusi skundą, kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Seimo kontrolierė prašo inspekcijos viršininkės imtis priemonių, kad būtų užtikrinta tinkama buvusių Profesinių sąjungų kultūros rūmų rekonstrukcijos valstybinė priežiūra bei tinkamai įgyvendintos Teritorijų planavimo įstatymo detaliojo planavimo nuostatos.
Išsamiai su Seimo kontrolierės Virginijos Pilipavičienės atliktu tyrimu galite susipažinti paspaudę žemiau esančią nuorodą:
http://www.lrski.lt/index.php?p=0&l=LT&n=62&pazyma=3740
