Komiteto vadovė konservatorė Ingrida Šimonytė be kita ko atkreipė dėmesį, kad suteiktą paramą slepia ne visos valstybės įmonės, o tik kelios. Pasak jos, komitetas turi informacijos, kad kai kurios įmonės paramą skyrė, nors dirbo nuostolingai, o kitos tam nukreipė 30-70 proc. pelno. „Tada kyla klausimas, kas mokės į biudžetą dividendus?“ - komiteto posėdyje piktinosi I. Šimonytė.
„Nematome pagrindo įslaptinti tą informaciją“, - teigė konservatorė Agnė Bilotaitė, įsitikinusi, kad daugeliu atveju valstybės įmonės pinigus paprasčiausiai ištaškė, todėl ji siūlo uždrausti joms pelno dalį skirti paramai.
Socialdemokratė Rasa Budbergytė laikosi kitokios nuomonės - ji pasisako tik už griežtesnį reglamentavimą, bet ne draudimą.
Finansų ministerija: paramai galėtų būti skiriama apie 10 proc. grynojo pelno
Finansų ministerijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė nustebo, išgirdusi informaciją, kad kai kurios įmonės paramai skyrė pusę ar daugiau pelno.
„Dėl skiriamos paramos dydžio, be abejo, šie skaičiai mus stebina. (...) Nukenčia kiti valstybės interesai“, - pareiškė R.Virvilienė. Pasak jos, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau rengia vadovą, kuriame bus aptariamas ir paramos bei labdaros teikimas. Ketinama nurodyti, kad paramai galėtų būti skiriama apie 10 proc. įmonės grynojo pelno.
Tačiau visiškai uždrausti valstybės įmonėms teikt paramą ministerija neketina. „Mes nesiryžtume tvirtai pritarti paramos teikimo panaikinimui, tačiau neabejotinai pritartume teisės aktų tobulinimui ir mechanizmo, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, ieškojimui“, - sakė R.Virvilienė.
Ji sakė pritarianti, kad parama būtų labiau viešinama, nes tada šį procesą labiau seks ir netiesiogiai kontroliuos visuomenė.
Skaidrinti paramos teikimą siūlo ir buvusi finansų ministrė R.Budbergytė.
„Visos įmonės - ir valstybinės, ir privačios, savo socialinės atsakomybės formomis turi prisidėti prie to, kad lėšos galėtų būti panaudojamos padėti žmonėms įvairiose visuomeninio gyvenimo srityse. Problema slypi tame, kad turime pakankamai netobulą teisinį reglamentavimą, kuriame nėra nuostatų, kurios atitiktų skaidrumo, atsakingumo ir proporcingumo principus. Jų nebuvimas sudaro sąlygas įmonėms teikti paramą neskaidriai“, - po posėdžio sakė parlamentarė.
Parama galėtų būti skirstoma centralizuotai
Pasak I.Šimonytės, reikėtų įvertinti galimybę ateityje valstybės įmonių paramą skirstyti centralizuotai - per specialų fondą.
„Visos įmonės, kurios skiria kažkokią dalį paramai ar labdarai, skirtų lėšas fondui ir jis galėtų svarstyti visas paraiškas. Visi žinotų, kad toks fondas yra. Dabar yra tokia problema - kas gali prišokti, kas turi informacijos, kad kažkokia akcinė bendrovė gali duoti pinigų, tas prišoka ir gauna“, - teigė I.Šimonytė.
„Skaidrumo šioje sistemoje praktiškai nėra“, - pridūrė ji.
I.Šimonytė išskyrė „Lietuvos energiją“, kuri, pasak jos, turi nustačiusi gana aiškią paramos skirstymo tvarką, tačiau ji teigė nežinanti, kaip ta tvarka „veikia praktikoje“ - ar iš tiesų priimami nešališki sprendimai.
„Visais kitais atvejais atrodo, kad paramos skyrimas yra voluntaristinis, kai klausimus, kas ir kokią paramą gaus, sprendžia tik įmonių vadovai. Nėra arba iš viso jokių principų, kaip atsirenkami paramos gavėjai, arba aplink tuos principus yra tokia migla“, - sakė I.Šimonytė.
A.Bilotaitė: dalis valstybės įmonių švaisto pinigus
A.Bilotaitės teigimu, kai kurios įmonės sugeba paramai ar labdarai skirti iki 131 proc. pelno arba lėšas skirsto dirbdamos nuostolingai. „Valstybės valdomos įmonės švaisto pinigus“, - tvirtino A.Bilotaitė.
Anot jos, daugelis projektų (kuriems buvo skirtas finansavimas - BNS) kelia abejonių, susidaro įspūdis, kad parama skiriama pagal tam tikrus subjektyvius vadovų sprendimus.
A.Bilotaitė taip pat įtaria, kad pusę savo pelno paramai skiriančios valstybės įmonės pažeidžia visuomenės interesą, nes šias lėšas galėtų panaudoti paslaugos atpiginti arba kaip dividendus galėtų pervesti į biudžetą.
„Atpiginti, pavyzdžiui, pašto paslaugas, mažinti prenumeratos kainas. Tai visuomenės interesas“, - tvirtino A.Bilotaitė.
Anot jos, valstybinės įmonėms reikia drausti sporto klubų, komercinių renginių, „nelabai aiškių viešųjų įstaigų“ rėmimą.
Įmonių ir VMI duomenys skiriasi
A.Bilotaitė pastebėjo, kad komiteto gauta informacija apie paramą ir labdarą iš įmonių bei jų valdomų ministerijų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) nesutampa.
„Panašu, kad ministerijos nelabai žino ir sistemina tą informaciją. Galbūt nelabai stengėsi komitetui pateikti informaciją detalią ir atsakingai. Buvo klaidingos informacijos, kuri nesutapo su VMI informacija. Nelabai noriai ji buvo teikiama“, - sakė A.Bilotaitė.
Skirstant paramą ji įtaria ir korupciją - galimus „otkatus“. Po komiteto posėdžio A.Bilotaitė BNS sakė, kad STT turėtų stebėti, „ar nėra tokių schemų“. „Kreipsiuos (į STT - BNS), kad pasižiūrėtų ir įvertintų, ar nebuvo tam tikra pinigų dalis išgryninama, ar nebuvo grąžinama tam, kas priėmė sprendimą skirti paramą“, - BNS teigė A.Bilotaitė.
Apie 2011-2016 metais suteiktą paramą bei labdarą Audito komitetas yra gavęs duomenis iš 47 valstybės valdomų įmonių.
I.Šimonytė informavo, kad teikti paramą valstybinėms įmonėms įstatymu buvo uždrausta 2000 metais. Netrukus atsirado iniciatyvos keisti tokią tvarką, bet tam priešinosi Seimo Antikorupcijos komisija, STT ir Valstybės kontrolė, o pataisas vėl leisti paramą vetavo tuometinis prezidentas Rolandas Paksas, bet veto Seimas atmetė ir iki šiol galioja leidimas valstybinėms įmonėms teikti paramą.
