Tačiau neatsisakoma ir dabartinio modelio – ir toliau LRT būtų skiriama 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. akcizų pajamų, bet šie asignavimai negalėtų augti sparčiau nei praėjusiais metais augo BVP.
Komitetas pritarė, kad LRT finansavimo „grindys“ negalėtų pažemėti labiau nei vidutiniškai LRT biudžetas siektų trejus paskutinius metus.
Už tokius siūlymus balsavo aštuoni komiteto nariai, prieš du.
Konservatorė Liudvika Pociūnienė siekį keisti LRT finansavimo modelį pavadino grubia politine klaida. Pasak jos, gaila, kad į klausimo nagrinėjimą neįtrauktas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
LRT tarybos narys Jonas Staselis teigė, jog modelio keitimas būtų „smūgis demokratijai“, o LRT tarybos vicepirmininkės Irenos Vaišvilaitės teigimu, BVP nėra objektyvus dalykas.
LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė komitete pabrėžė, kad LRT finansavimą sieti su BVP „yra blogai“, nes, pavyzdžiui, faktinės infliacijos metu LRT biudžetas mažėtų.
Pasak jos, įrengti slėptuves, pasirengti rezerviniams transliavimams, korespondentų punktų užsienyje steigimui, archyvų kopijų iškėlimui iki 2032 metų LRT papildomai reikėtų 14 mln. eurų.
Jei Seimas pritartų, pataisos įsigaliotų 2026-aisiais.
Šiemet valstybės asignavimai LRT sudarys apie 72,9 mln. eurų. Dabar įstatymas numato, kad LRT biudžetas neturi būti mažesnis už 2019 metais skirtus valstybės biudžeto asignavimus. Tada jie siekė beveik 41,7 mln. eurų.
