Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas teigia stebėsiantis, kokie procesai vyks NATO ir Rusijoje pastarajai pasitraukus iš Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (ĮGES).
Trečiadienį išklausę Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų pranešimų apie ĮGES, komiteto nariai teiravosi, ar Rusija nesiūlys Aljansui palankesnėmis jai sąlygomis pagrįsto grįžimo į ĮGES scenarijaus, kuris Baltijos šalis galėtų paversti demilitarizuota „pilkąja“ zona.
Viena tokių sąlygų galėtų būti NATO įsipareigojimas nedislokuoti arba dislokuoti labai mažai įprastinės ginkluotės Baltijos šalyse, pranešė Seimo ryšių su visuomene skyrius.
Rusijos prezidento atstovas Europos Sąjungos reikalams Sergejus Jastržembskis antradienį pareiškė, kad Rusija žada nedislokuoti naujų karinių objektų su Lietuva besiribojančiame Kaliningrade.
Praėjusią savaitę įsigaliojo Rusijos paskelbtas moratoriumas dalyvavimui Įprastinės ginkluotės Europoje sutartyje.
Lietuva ne kartą reiškė susirūpinimą dėl tokio Rusijos sprendimo.
1992 metais įsigaliojusi ĮGES yra vienas iš svarbiausių po šaltojo karo pabaigos sudarytų susitarimų Europoje. Šia sutartimi apribojamas tankų ir karinių pajėgų dislokavimas NATO ir buvusios Varšuvos sutarties valstybių teritorijose Rytų Europoje bei numato priemones, skirtas pasitikėjimui stiprinti, skaidrumui ir bendradarbiavimui tarp sutarties dalyvių garantuoti.
1999 metais Stambule buvo patvirtintas naujas sutarties variantas, numatantis, kad nuo šiol bus apskaitinėjama ne karinių blokų, kaip buvo anksčiau, o kiekvienos atskiros valstybės dalyvės ginkluotė.
Naują ĮGES versiją ratifikavo tik Rusija, Baltarusija, Kazachstanas ir Ukraina, o Gruzija ir Moldova atsisakė ratifikuoti, pareikalavusios išvesti Rusijos kariuomenę iš savo teritorijų pagal Stambulo susitarimus, kurie buvo pasirašyti drauge su susitarimu dėl adaptuotos ĮGES.
Dėl tos pačios priežasties NATO šalys blokuoja adaptuotos sutarties versijos įsigaliojimą.
Lietuva ne kartą pareiškė prisijungsianti prie ĮGES, kai tam bus sudarytos sąlygos. Lietuva prie Stambule pasirašytos adaptuotos ĮGES galėtų prisijungti tik jai įsigaliojus, t.y. kai ją ratifikuos visos 30 prie jos tuomet prisijungusių valstybių. Kol sutartis nėra ratifikuota, naujos šalys, tarp jų ir Baltijos, prie ĮGES prisijungti negali.
Praėjus penkeriems metams po galutinio termino, pasibaigusio 2002 m., Rusija nėra įvykdžiusi vienos iš esminių sutarties sąlygų - išvesti pajėgas iš Gruzijos ir Padnestrės Moldovoje.
Visos NATO valstybės iki šiol laikėsi pozicijos, kad kol Rusija neįvykdys savo įsipareigojimų, jos negalės įvykdyti savųjų, tai yra ratifikuoti sutarties.
