M. Lingė siūlo valstybės biudžeto asignavimus LRT nuo 2025 metų sausio sieti su šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu.
Tačiau neatsisakoma ir dabartinio modelio – ir toliau LRT būtų skiriama užpraėjusiais metais faktiškai gautos 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. akcizų pajamų, tačiau šie asignavimai negalėtų augti sparčiau nei praėjusiais metais augo BVP.
LRT sutiktų, kad pajamos iš akcizų galėtų sumažėti ir iki 1,2 proc. tuo atveju, jeigu finansavimo modelis nebūtų keičiamas.
Tuo pačiu komiteto vadovas žada siūlyti nustatyti ir LRT finansavimo „grindis“ – jos negalėtų pažemėti labiau nei vidutiniškai LRT biudžetas siektų trejus paskutinius metus.
„Ir tas grindis planuojame įdėti daug palankesnes negu dabar galiojančiame įstatyme – atsirastų ta garantija, į kurią dėmesį atkreipė ir Seimo Teisės departamentas, ir tarptautinės organizacijos“, – BNS išvakarėse sakė M. Lingė.
M. Lingė sako, kad jo siūlomas trejų metų LRT biudžeto vidurkio dydžio „grindys“ – teisingesnis sprendimas.
LRT yra pasiūliusi du variantus dėl „grindų“: iš pradžių siekė, kad būtų fiksuojamos pajamas, gautos 2024 metais, o posėdžio išvakarėse patikslino poziciją į „paskutiniais metais“, pavyzdžiui, 2025 metų biudžetas negalėtų būti mažesnis nei 2024 metais, 2026-aisias – negu 2025 metais ir panašiai.
Dabar įstatymas numato, kad LRT biudžetas neturi būti mažesnis už 2019 metais skirtus valstybės biudžeto asignavimus, kada jie siekė beveik 41,7 mln. eurų. Šiemet valstybės asignavimai LRT sudarys apie 72,9 mln. eurų. Prognozuojama, kad 2027 metais jie augs iki 92-94 mln. eurų.
Pasak M. Lingės, kol kas nėra sutarimo su LRT, kada pakeitimai įsigaliotų – jis siūlo nuo kitų metų sausio, o LRT – nuo 2027 metų.
Parlamentinis Kultūros komitetas praėjusią savaitę siūlomiems LRT finansavimo pokyčiams nepritarė, siūlo juos tobulinti.
LRT tarybos narys Deimantas Jastramskis komitete teigė, kad siūlomas LRT finansavimo pokytis palieka vietos politiniams spaudimams, o LRT tarybos vicepirmininkė Irena Vaišvilaitė piktinosi, kad siūloma mažinti finansavimą nacionaliniam transliuotojui, atsakingam už visuomenės informavimą, koordinavimą pavojų metu.
LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė komitete pabrėžė, kad visuomeninis transliuotojas patirs didelių pasirengimo ekstremalioms situacijoms išlaidų. Pasak jos, reikės lėšų slėptuvėms, radio rezervinių transliacijų punktams įrengti, televizijos laidų išleidimui iš užsienio ir kitiems darbams.
