Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį nusprendė siūlyti minimalią Konstitucijos pataisą, kuri spręstų per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo į Seimą ir prezidentus klausimą.
Trečiadienį TTK pritarė Konstitucijos pataisos projektui, kad eiti atitinkamas pareigas po pašalinimo per apkaltą galima, kai išnyksta konstituciniu įstatymu numatyti apribojimai. Toks Konstitucijos pataisos projektas toliau bus svarstomas Seime, o konkrečias sankcijas Seimas turėtų nustatyti priimdamas atitinkamus įstatymus.
"Komitetas nusprendė siūlyti tokią formuluotę, kad asmuo, kurį už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo naio mandatą, gali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurių ėjimo pradžia susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, kai išnyksta konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai. Kitaip sakant, darom minimalius pakeitimus, o ne siekdami nustatyti Konstitucijoje prie kiekvienos pareigybės, kokie apribojimai gali būti", - po komiteto posėdžio žurnalistams sakė jo vadovas Julius Sabatauskas.
Pasak TTK pirmininko, konkrečius apribojimus įvardinti konstituciniu įstatymu pasirinkta, kad neatsitiktų taip, jog tokius pakeitimus lemtų pakankamai didelis skaičius Seimo narių.
Naujam konstitucinio įstatymo projektui priimti reikia, kad už jį balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys, o norint keisti ar pildyti esamą konstitucinį įstatymą reikia, kad už projektą balsuotų ne mažiau kaip 85 Seimo nariai. Tuo tarpu eiliniai įstatymai priimami paprasta Seimo narių dauguma, tik reikalaujama, kad iš viso balsavime dalyvautų ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
"Užduodam nuorodą į konstitucinį įstatymą, todėl, kad konstituciniam įstatymui priimti yra kvalifikuotos daugumos reikalavimai, tai reiškia, kad už tokį įstatymą turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys, priešingu atveju, jei būtų paprastas įstatymas, yra reikalavimas dėl kvorumo, tai yra, kad dalyvautų ne mažiau kaip 71 Seimo narys, tad prie minimalaus dalyvavimo galėtų būti minimalus balsavusių "už" skaičius, 36 Seimo nariai, tai tikrai mažoka", - kalbėjo J.Sabatauskas.
Partijos "Tvarka ir teisingumas" pirmininkas europarlamentaras Rolandas Paksas, kurio kandidatavimo galimybes spręstų svarstomi pakeitimai, sakė komiteto pasirinkimą vertinantis teigiamai.
"Aš vertinu teigiamai šitą Teisės komiteto sprendimą, manau, kad tai mažas žingsnelis, kad būtų įgyvendintas Strasbūro Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, mažas žingsnelis, kad Lietuvos piliečiai patys galėtų pasirinkti, už ką jiems balsuot ar už ką nebalsuot, ir tai mažas žingsnelis į teisingumo atstatymą valstybėj, ne tik mano, bet ir tų piliečių, kurie iki šiol negalėjo balsuot už tai, už ką jie norėjo", - BNS sakė R.Paksas.
"Kodėl aš sakau mažas žingsnelis - paprastai valstybei Europos Taryba duoda 6 mėnesius įgyvendinti Strasbūro žmogaus teisių teisės sprendimą, mes jau pragyvenom dvejus metus nuo Strasbūro teismo sprendimo, ir šiandien tik komitetas pasisakė, po to gi laukia plenarinių posėdžių salė, tai yra Konstitucijos keitimas, balsavimas du kartus, trys mėnesiai tarp sprendimų, po to dar - įstatymas, kuris reglamentuos tuos metus ar panašiai, todėl dar laukia darbų, ir tai atitinkamai užims laiko", - kalbėjo TT vadovas.
Sprendimą minimaliai keisti Konstituciją komitetas argumentavo tuo, kad yra kelios pareigybės, iš kurių pašalinama per apkaltą, ir skirtingoms pareigybėms galėtų būti taikomos skirtingos sankcijos. Pernai gruodį Seimas po pateikimo yra pritaręs Konstitucijos pataisų projektui, kuris po apkaltos draustų kandidatuoti į Seimą ketverius metus, tačiau svarstyti į plenarinių posėdžių salę jau grįš TTK siūlomas variantas.
Projektą irgi svarsčiusi papildoma paskirta Konstitucijos komisija savo variante siūlė po apkaltos drausti kandidatuoti 8 metus, ir sankciją įrašyti į Konstituciją.
Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.
KT yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Tam, kad pagrindinis šalies įstatymas būtų pakeistas, už tai du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
