Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) dar kartą Rusijai priminė apie penkiasdešimt metų trukusią sovietinę Baltijos šalių okupaciją.
Tai komitetas Rusijai priminė, reaguodamas į Rusijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko Konstantino Kosačiovo prašymą įvertinti Estijos parlamento priimtas įstatymo pataisas, leidžiančias iš Talino centro iškelti paminklą per Antrąjį pasaulinį karą žuvusiems sovietų kariams.
Be to, URK pirmininkas Justinas Karosas pabrėžia, kad laiške komitetas pareiškė, jog paminklo iškėlimo klausimas iš Talino centro yra pačios Estijos reikalas.
"Mes, manydami, kad paminklo problema yra pačios Estijos reikalas, laiške nekalbam tiesiogiai apie jį, tik paaiškiname, kodėl panašūs klausimai nuolat kyla. O todėl, kad į pokario epochą žiūrima vienpusiškai - matoma Rusijos išvaduojamoji kova su naciais, bet kartu ji turi ir antrąją pusę - Baltijos valstybių okupaciją, jeigu mes abi puses matytume, tokie klausimai nekiltų", - žurnalistams po posėdžio sakė URK pirmininkas Justinas Karosas.
Tuo tarpu konservatorė Rasa Juknevičienė, Valstybės Dūmos laišką laiko bandymu Rusijos visuomenės akyse supriešinti Baltijos valstybes.
"Apskritai Rusijos valdžia iš Baltijos valstybių ir Lenkijos bando daryti Rusijos priešą, o tas laiškas yra vienas iš elementų, o gal tai yra ir artėjančių Rusijos prezidento rinkimų taktika", - svarstė R.Juknevičienė.
Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus neseniai pareiškė, kad Estija pati turi nuspręsti, ką daryti su jos teritorijoje esančiais sovietmečio paminklais.
Vasario viduryje Estijos parlamentas priėmė įstatymą "Dėl uždraustų statinių". Pagal jį Estijos valdžia planuoja išardyti Talino centre stūksantį paminklą Raudonosios armijos "kariui išvaduotojui" ir iš gretimos kapavietės deramai perlaidoti keliolikos Raudonosios armijos karių, žuvusių per kovas su nacių Vermachtu, palaikus.
Rusijos valdžia tokius Estijos valdžios žingsnius pavadino patyčiomis iš žuvusių karių atminimo.