Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) trečiadienį uždarame posėdyje diskutavo apie universitetų valdymo tvarką ir pritarė Mokslo ir studijų įstatymo nuostatoms, numatančioms, kad universitetų rektorių rinkimuose paskutinis žodis, skirtingai nei dabar, priklausytų taryboms.
Pagal trečiadienį pasiektą kompromisą, Tarybą turėtų sudaryti 11 narių, iš kurių 2 narius deleguotų studentai, 2 - dėstytojai ir mokslo darbuotojai, po 1 narį - universiteto administracija bei švietimo ir mokslo ministras. Taip pat po vieną narį į Tarybą siūlytų profesinės sąjungos, įstaigos, suinteresuotos įmonės, organizacijos, tačiau bendras jų siūlomų atstovų skaičius negali viršyti 5 asmenų.
Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau nei du trečdaliai Tarybos narių - tai yra bent 8 nariai.
Komiteto uždaras posėdis buvo surengtas bendru sutarimu, tačiau Seimo Statuto 53 straipsnyje, kuriame apibrėžiama, kada galima rengti uždarus posėdžiu, kada - ne, rašoma, jog „komitetai gali rengti uždarus posėdžius, kai svarstymo metu pateikiama informacija, susijusi su valstybės ar komercine paslaptimi, bei kita informacija, kurios naudojimą bei platinimą riboja įstatymai“.
ŠMKK pirmininkas Virginijus Domarkas sprendimą surengti uždarą posėdį aiškino noru, kad kai kurie Seimo nariai nesijaustų įtakojami „tam tikrų aplinkos veiksnių“.
Seime po pateikimo yra pritarta dviem alternatyviems Mokslo ir studijų įstatymo projektams, kurie nustato skirtingą rektorių rinkimo tvarką.
Vyriausybės ruoštajame variante siūloma, kad universitetų rektorius rinktų Senatas. Aukštosios mokyklos Senatą, be paties rektoriaus, paprastai sudaro prorektoriai bei visų fakultetų akademikai bei studentų atstovai.
Tuo metu alternatyviajame Seimo narių Andriaus Kubiliaus, Gintaro Steponavičiaus projekte, ruoštame bendradarbiaujant su Nevalstybinių aukštųjų mokyklų asociacija, Mykolo Romerio bei Vytauto Didžiojo universitetais, Laisvosios rinkos institutu (LLRI) bei kitais partneriais, rektorius siūloma rinkti tarybose, kurias sudarytų socialiniai partneriai - verslo, nevyriausybinių institucijų atstovai, studentai ir kiti asmenys.
Vyriausybės siūlomam rektorių rinkimui priešinosi Lietuvos studentų organizacijos. Studentai nori, kad reformuojant aukštąjį mokslą daugiau galių būtų suteikta visuomeninėms taryboms.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, aukščiausia akademinės savivaldos institucija yra Senatas. Jis skiria atstovus į universiteto Tarybą bei renka ir atšaukia rektorių.
