Seimo komitetas penktadienį susipažino su šešių Lietuvoje reziduojančių užsienio ambasadorių laišku kultūros bei švietimo, mokslo ir sporto ministrams, kuriame pabrėžiama Ch. Sugiharos palikimo svarba demokratijos, tolerancijos, žmogiškumo puoselėjimui.
Laišką Japonijos, JAV, Izraelio, Vokietijos, Lenkijos ir Nyderlandų ambasadoriai ministrams atsiuntė reaguodami į viešosios įstaigos „Sugiharos fondo – diplomatai už gyvybę“ pagalbos prašymą – šio fondo įsteigtas ir išlaikomas Ch. Sugiharos namai-muziejus Kaune nebeišsilaiko dėl nutrūkusio turistų iš Japonijos srauto.
„Dėl pandemijos sužlugo vis srautas žmonių, iš kurių jie gyveno, valstybinės paramos jie iš esmės niekada neturėdavo, ten maždaug 150 tūkst. eurų jiems reikėtų paramos per metus, čia yra tokia smulkmena, tikrai turėtumėm paremti šviesiausio humanisto, teisuolio, Ch. Sugiharos atminties namus“, – per komiteto posėdį sakė Seimo narys Emanuelis Zingeris.
Seimo komiteto vadovė Laima Liucija Andrikienė pažymėjo, kad iki pandemijos muziejų aplankydavo apie apie 20 tūkst. japonų turistų per metus, o dabar lankytojų srautai „sumažėję dramatiškai, iki tūkstančio per metus“.
Seimo Užsienio reikalų komitetas penktadienį priėmė protokolinį nutarimą, kad remia „Sugiharos fondo – diplomatai už gyvybę“ fondo veiklą, siekiant užtikrinti jo veiklos tęstinumą.
Kaip pažymėjo komiteto narys Arminas Lydeka, ambasadorių kreipimasis adresuotas ministrams, o komitetui persiųstas Seimo pirmininkės susipažinti, tad sprendimus dėl finansavimo priims Vyriausybė savo nutarimu.
„Manau, kad mes čia visi pritariam ir nesvarbu, kokia forma gavom URK raštą, protokoliniu sprendimu reikia užfiksuoti nors vienu–du sakiniais, kad gavom tokį laišką, pritariam“, – sakė „valstiečių“ frakcijos narys Antanas Vinkus.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Dalia Tamošiūnienė Seimo komiteto posėdyje pažymėjo, kad dėmesys Ch. Sugiharos palikimui turėtų būti nuolatinis, o ne proginis.
„Ch. Sugiharos paveldo puoselėjimui turėtų būti skiriamas didelis dėmesys, ir politinis, ir finansinis. 2020 metus Seimas paskelbė metus Ch. Sugiharos metais, ir tai neturėtų būti vienkartinis politinis dėmesio parodymas, o tęstinė iniciatyva“, – sakė D. Tamošiūnienė.
Prezidento patarėja pažymėjo, kad Ch. Sugiharos paveldas svarbus tiek plėtojant strateginę partnerystę su Japonija, tiek puoselėjant Lietuvos istorinę atmintį platesniame kontekste.
„Sugiharos fondo – diplomatai už gyvybę“ vadovas Ramūnas Janulaitis BNS ketvirtadienį sakė, kad muziejus susiduria su sunkumais nutrūkus didžiąją dalį lankytojų sudariusiam japonų turistų srautui.
„Mūsų fondas yra blogos finansinės būklės, nėra lankytojų iš Japonijos, kurie mums buvo didžiausia finansinė pagalba. Mes esame nevalstybinė institucija, lėšų negauname iš vyriausybinių įstaigų, nėra turistų iš Japonijos – nėra mums įplaukų visiškai“, – pasakojo R. Janulaitis.
Pasak jo, kad iki koronaviruso pandemijos ir Rusijos karo prieš Ukrainą muziejuje per mėnesį apsilankydavo ir iki 3 tūkst. lankytojų, apie 85 proc. jų buvo turistai iš Japonijos. Dabar srautai sumenko iki poros šimtų per mėnesį.
„Japonų turistinės kompanijos net neorganizuoja turų į Baltijos šalis, o buvo labai dideli turistų srautai. Lankytojų per metus mes suskaičiuodavome iš viso su užsienio turistais – po 20 tūkstančių. Japonų turistai sudarydavo 85 proc., tai įsivaizduokite, kiek krito mūsų pajamos. Sumažėjo mūsų ir darbuotojų per pusę po pandemijos, negalėjome išlaikyti, ir patį pastatą reikia išlaikyti“, – kalbėjo R. Janulaitis.
„Dar iki vasaros atostogų buvo moksleivių, mes vedame edukacines programas, ir mažiukams vaikams apie Japonijos kultūrą, vyresniems – apie Holokaustą, konsulo Ch. Sugiharos žygdarbį“, – sakė fondo vadovas.
Viešoji įstaiga „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ įsteigta 1999 metais siekiant įamžinti Japonijos diplomato Ch. Sugiharos atminimą. Fondas buvusiame Japonijos konsulate Kaune yra įsteigęs Ch. Sugiharos namus-muziejų, nuo 2001 metų skelbia metų tolerancijos žmogų.
Ch. Sugihara buvo japonų kariškis ir diplomatas, 1939–1940 metais dirbęs Japonijos konsulu Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune.
Tuo metu Kaune susikaupė daug pabėgėlių iš Lenkijos, tarp jų ir žydų, kurie Raudonajai Armijai okupavus šalį ėmė ieškoti būdų pabėgti nuo karo.
Konsulas Č. Sugihara keletą kartų klausė Japonijos užsienio reikalų ministerijos, ar jis gali pabėgėliams išduoti Japonijos vizas. Gavęs neigiamus atsakymus, diplomatas savo atsakomybe išdavė keletą tūkstančių tranzitinių vizų, skirtų vykti per Japoniją į trečiąsias šalis.
Jas gavę, tūkstančiai žydų traukiniu per Sibirą pasiekė Japoniją. Istorikų teigimu, Ch. Sugiharos dėka Holokausto išvengė 6 tūkst. žydų.
