Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys posėdyje su universitetų atstovais nesulaukė atsakymo dėl universitetų fakultetų jungimosi naudos. Trečiadienį komiteto posėdyje buvo siekiama išsiaiškinti galimos universitetų restruktūrizacijos padarinius studijų kokybei bei visai universitetų veiklai.
„Komiteto nariai kėlė klausimą: ar nėra bandoma humanitarinius mokslus nustumti į šalį, kaip universitetų restruktūrizaciją kels studijų kokybę. (...) Nelabai gavome atsakymą“, – BNS sakė V. Stundys.
Anot jo, komiteto posėdyje buvo sutarta tik dėl tolesnių susitikimų su universitetų atstovais.
Vilniaus universitetas (VU) planuoja jungti Filologijos, Istorijos fakultetus, Užsienio kalbų institutą bei Orientalistikos centrą į Humanitarinių mokslų fakultetą. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) ketina jungti Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetus, tačiau kol kas daug aiškumo dėl fakultetų jungimosi nėra.
Universitetai todėl rengia galimybių studijas, kuriose turėtų būti išnagrinėta fakultetų jungimosi nauda, padariniai, kitų šalių patirtis.
Posėdyje dalyvavęs VGTU mokslo prorektorius Raimundas Kirvaitis BNS trečiadienį pažymėjo nesąs įsitikinęs, ar fakultetų jungimasis vertingas.
„Šiuo metu pasaulyje yra tendencija universitetų jungimosi. Dievai žino, ar ji duoda naudos. Nesu įsitikinęs“, – kalbėjo prorektorius.
Anot R. Kirvaičio, jungiant fakultetus nebeliktų ir efektyvaus valdymo, nes fakultetai būtų kelis kartus didesni, tai ir darbo valdantiems esą būtų kelis kartus daugiau.
Posėdyje dalyvavęs VU tarptautinių reikalų prorektorius Rimantas Vaitkus fakultetų jungimąsi vertino kaip mokslinio potencialo stiprinimą bei didesnes galimybes Europos Sąjungos paramai gauti.
Universitetai, reaguodami į „ekonominį sunkmetį“ bei „besikeičiančią situaciją“, apie fakultetų jungimosi galimybes prabilo lapkričio pabaigoje.
