Už tai, kad komiteto išvadose būtų įrašyta formuluotė „vengė atskleisti, melavo“, balsavo 6 komiteto nariai, 3 buvo prieš. Komiteto vertinimu, parlamentaras melavo tiek liudydamas apie savo ryšių pobūdį su asmenimis, siekusiais realizuoti „Rosatom“ planus Lietuvoje, tiek teigdamas, kad dėl savo ryšių nebuvo perspėtas Valstybės saugumo departamento (VSD).
Komiteto vadovas teikdamas balsavimui formuluotę pažymėjo, kad sprendimas gali būti aktualus sprendžiant M.Basčio apkaltos klausimą. Tuo tarpu M.Basčio frakcijos kolega socialdemokratas Juozas Olekas siūlė įrašyti, kad M.Bastys teigė neatsimenantis įvykių. Tačiau primintos M.Basčio frazės, kuriomis jis patvirtino neturėjęs kontaktų su VSD pareigūnais per pirmąjį patikrinimą dėl teisės dirbti su slapta informacija.
M.Bastys liudydamas komitetui neigė, kad iki paskutinio patikrinimo dėl leidimo dirbti su slapta informacija 2017 metais buvo perspėtas VSD „dėl atsargumo bendraujant su Rusijos Federacijos ambasados darbuotojais“, tuo tarpu komitetas gavo duomenų, kad dar 2006 metais M.Basčiui pradėjus eiti premjero patarėjo pareigas ir paprašius leidimo dirbti su įslaptinta informacija Vyriausybės rūmuose su juo susitiko VSD pareigūnas.
Komitetas išvadoje pažymi, kad susitikimo metu kalbėta, kad M.Bastys 2003–2004 metais yra bendravęs su Rusijos ambasados Lietuvoje darbuotojais karių kapų, esančių Šakių rajone tvarkymo klausimais, atkreiptas M. Basčio dėmesys į tai, kad pokalbyje nurodyti ambasados darbuotojai identifikuoti kaip Rusijos specialiųjų tarnybų pareigūnai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vicepirmininkė Rasa Juknevičienė, komentuodama M.Basčio ryšius su Rusijos energetikos kompanijos atstovais, sakė, kad „jis buvo iš esmės politinis tarpininkas“.
„Jis padėjo tiems žmonėms, kurie turėjo politinių interesų (...), atstovavo jiems politiniu lygiu. Tik dėl to, kad buvo labai griežta prezidentės pozicija, tik todėl, kad VSD tuo metu informavo pareigūnus apie kai kuriuos dalykus, jam nepavyko pasiekti daugelio tikslų. Tačiau nepaisant to, jis ir toliau tęsė tą bendradarbiavimą, per visą laikotarpį, iki 2017 metų“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė politikė.
NSGK trečiadienį tvirtina parlamentinio tyrimo dėl M.Basčio ryšių keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui išvadas.
„Labai svarbi detalė yra, kad pirmą kartą perspėtas apie jo ryšius su Rusijos specialiųjų tarnybų atstovais, jis buvo perspėtas 2006 metais, kai pirmą kartą prašė leidimo dirbti su slapta informacija, VSD pareigūnai buvo atėję pas jį į kabinetą Vyriausybės rūmuose, jam išaiškino, kas yra kas ir jis, jeigu būtų lojalus Lietuvai pilietis, turėjo vėliau savo visus kontaktus deklaruoti“, – teigė R.Juknevičienė.
Anot jos, komitetas nustatė, kad dabartinio Seimo nario M.Basčio ryšiai su Rusijos specialiųjų tarnybų, versto atstovais buvo nuolatiniai ir ilgamečiai.
„Tai buvo nuolatiniai ilgamečiai ryšiai su žmonėmis, kurie siejami su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, ne tik per „Rosatom“ liniją, kuriai atstovavo Jevgenijus Kostinas. Nuo 2012 metų jis buvo „Rosatom“ atstovas tam regionui, ir per kitus veikėjus, tokius kaip Vojeika, tokius kaip Dubininkas, tokius kaip Pachmovas. Visur, kur bepaliesi M.Basčio kontaktus, jei visi vienokiu ar kitokių būdu susiję su Rusijos specialiomis tarnybomis, įskaitant ir Ernestą Mackevičių, Kremliaus vieną iš propagandos šulų“, – tvirtino R.Juknevičienė.
NSGK M.Basčio ryšius aiškintis pavesta opozicinių konservatorių iniciatyva, paskelbus VSD surinktą medžiagą, kurios pagrindu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis atsisakė parlamentarui išduoti leidimą dirbti su visiškai slapta informacija. Dėl to M. Bastys pasitraukė iš Seimo vicepirmininko pareigų, suspendavo narystę Socialdemokratų partijoje.
Taip pat valdančiųjų iniciatyva M.Basčiui pradėtas apkaltos procesas, tačiau apkaltos komisija darbą laikinai sustabdė, kol tyrimą baigs NSGK.
M.Bastys traktuoja, kad bendravimas su VSD medžiagoje minimais asmenimis „galėtų būti vertinamas kaip nepageidaujami ryšiai Seimo nario etikos prasme“, tačiau ne grėsmė valstybės paslaptims. Parlamentaras sprendimą dėl jo patikros apskundė Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai.
Taip pat M.Bastys kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti tyrimą dėl VSD vadovo Dariaus Jauniškio ir išvadą rengusių darbuotojų galimo piktnaudžiavimo bei įgaliojimų viršijimo rengiant minėtą išvadą. Prokuratūra šį prašymą atmetė.
M.Bastys neketina trauktis iš Seimo ir po neigiamų NSGK išvadų
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Mindaugas Bastys neketina savo noru trauktis iš Seimo net parlamentiniam tyrimui nustačius, kad jo veiksmai kelia grėsmę Lietuvos saugumui.
„Aš manau, kad ne. (...) Laukime toliau įvykių“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė M.Bastys, paklaustas, ar po neigiamų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadų jis pats neatsisakys parlamentaro mandato.
Politikas tvirtino, kad jeigu parlamentinį tyrimą atlikęs NSGK padarys išvadą, kad jo bendravimas su tam tikrais asmenimis kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, tai bus politinis susidorojimas su juo.
„Ar aš esu grėsmė nacionaliniam saugumui? Ar aš veikiau prieš Lietuvos interesus? Manau, kad jeigu bus padaryta tokia išvada, vienareikšmiai bus sutryptos žmogaus teisės. Tiesiog vertinu tai, kaip politinį susidorojimą ir tiek“, – teigė M.Bastys.
Jis neprisiminė, kad 2006 metais Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai būtų lankęsi jo kabinete Vyriausybės rūmuose ir įspėję dėl galimų grėsmių. Tuomet M.Bastys kaip premjero patarėjas prašė leidimo dirbti su slapta informacija.
„Aš tokio konkretaus, kad apie tuos žmones būtų kas nors kalbama, (neprisimenu – BNS). Patikėkite, jeigu būtų labai rimtai kalbama ir iš esmės, manau, kad tokius dalykus prisiminčiau. Mano atmintyje tokių dalykų nėra išlikę. Galėjo būti pokalbiai, bet tie pokalbiai, kurie nėra įsimintini, nėra reikšmingi, būna tokių atvejų, kad jie tiesiog neišlieka atmintyje. Pas mane tokių dalykų nėra išlikę“, – sakė Seimo narys.
Jis tvirtino, kad jeigu būtų sulaukęs aiškaus perspėjimo, koks buvo šiemet, tikrai prisimintų.
