Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas mano, kad Metropoliteno įstatymo projektas galimai prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, numatančioms, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Komiteto nuomone, šis Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotas įstatymo projektas galimai prieštarauja ir Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Priimdamas sprendimą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas atsižvelgė ir į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą dėl Metropoliteno įstatymo projekto.
„Atsižvelgiant į tai, jog teikiamu įstatymo projektu siekiama reguliuoti teisinius santykius, kurie Vietos savivaldos įstatymu priskiriami savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms, be to, į tai, jog Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodoma, kad valstybinės valdžios institucijos, rengdamos ir priimdamos teisės aktus, privalo vadovautis Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu ir, kad Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostata, jog valdžios galias riboja Konstitucija, reiškia, kad Seimas, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių neriboja Konstitucija“, - sako Seimo teisininkai.
Jie pažymi, kad pagal Konstituciją Seimą saisto jo paties priimti įstatymai ir Konstitucinio Teismo nutarimai.
„Manytina, jog įstatymo projekto nuostatos, kuriomis savivaldos institucijos eliminuojamos iš keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimo, galimai prieštarauja Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai ir Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui“, - pažymi Seimo Teisės departamentas.
Šių metų spalio mėnesį Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotas Metropoliteno įstatymo projektas, kuriuo siekiama įgyvendinti naujos šalyje transporto rūšies - metropoliteno projektą.
Šis projektas būtų vykdomas Vilniaus miesto administracinėse ribose, jis apimtų projektavimą, statybą, eksploatavimą ir plėtrą.
Įstatymo projektą, kurį įregistravo Seimo narys Paulius Saudargas, savo parašais taip pat parėmė parlamentarai Donalda Meiželytė, Andrius Mazuronis, Kęstutis Masiulis, Juozas Olekas ir Kęstutis Daukšys, primena ELTA.
Tikimasi, kad priėmus Metropoliteno įstatymą bus atvertas kelias kelių milijardų litų užsienio investicijoms, nes „šiuo metu galimi investitoriai nemato Lietuvos valdžios aiškaus apsisprendimo, kaip šis projektas bus realizuojamas“.
Pagrindinis Metropoliteno įstatymo tikslas yra paskirstyti metropoliteno projekto įgyvendinimo funkcijas tarp Lietuvos Vyriausybės, Vilniaus miesto savivaldybės, strateginio investuotojo ir Metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovės.
Siūloma, kad projekto įgyvendinimo bendrovės steigėju būtų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, taip pat ir strateginis investuotojas. Įvykdžiusi teisės aktuose nustatytus reikalavimus projekto įgyvendinimo bendrovė koncesijos numatytu laikotarpiu taptų metro transporto infrastruktūros valdytoja.
Įstatymo projekte kalbama ir apie projekto finansavimo šaltinius.
Metropoliteno įstatymo projektą inicijavo asociacijos „Metro sąjūdžio“ valdyba, VšĮ „Vilniaus metro“, Seimo Metro idėjos paramos parlamentinė grupė.
Siūloma, kad Metropoliteno įstatymo projektas įsigaliotų nuo 2013 m. sausio 15 d.
