Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija sieks gauti visą informaciją, kuri reikalinga tikrinti operatyvinių priemonių taikymo pagrįstumą ir teisėtumą.
„Valstybės valstybėje negali būti, tarnybos negali veikti ir daryti ką nori. Tam yra numatyta parlamentinė kontrolė, sudaryta parlamentinės kontrolės komisija ir jinai turi teisę tokią informaciją gauti ir ją gaus“, – penktadienį po komisijos posėdžio žurnalistams sakė komisijos pirmininkas Konstantas Ramelis.
Penktadienį į komisijos posėdį buvo pakviesti Panevėžio, Šiaulių, Kauno ir Klaipėdos apygardų teismų vadovai. Parlamentarai domėjosi išduodamomis sankcijomis sekimui, tačiau informacijos negavo.
„Neturime teisės tokios informacijos pateikti, jei pateiktume, pažeistume dabar galiojančius teisės aktus“, – žurnalistams sakė Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Valdas Meidus.
Teisėjai neatskleidė žurnalistams sekimo masto, tačiau užtikrino, kad kiekvienas atvejis yra atidžiai tikrinamas.
„Negalėčiau jums pasakyti konkrečių skaičių, nenoriu meluoti, nenoriu apgaudinėti, bet jų yra ne taip jau ir mažai. Bet teismas bet kokiu atveju visada patikrina labai kruopščiai kiekvieną prašymą, įvertina ir tenkina arba netenkina“, – žurnalistams aiškino Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis.
Paklaustas apie žurnalistų sekimą, jis sakė nenorįs išskirti atskirų profesijų, nes „prašoma pasiklausyti įvairių žmonių“.
Kauno apygardos teismo pirmininkas N. Meilutis pridūrė, kad pats asmeniškai yra atmetęs prašymų. „Čia sudaromas klaidingas vaizdas, kad teismai nežiūri. Teismai žiūri ir labai kruopščiai žiūri, ir tikrai ne visi prašymai yra patenkinti, tai atsitinka tada, jeigu neatitinka įstatymų reikalavimų, jeigu nėra pakankamai motyvų“, – sakė jis.
Seimo komisijos pirmininkas K. Ramelis negalėjo atsakyti, ar dėl pasiklausymo, sekimo yra piktnaudžiavimo atvejų.
„Kadangi mes konkrečių faktų ir konkrečios medžiagos neturime šiandien, tai spręsti, ar buvo piktnaudžiavimas, ar nebuvo, negalime pasakyti. Bet mes matome kitą problemą – teisinis reguliavimas turi būti pakeistas taip, kad operatyvinės veiklos komisijai turi būti iš esmės suteiktos kitos teisės atlikti šį darbą. Dabar operatyvinės veiklos subjektas, deja, turi teisę teikti arba atsisakyti teikti informaciją ne tik komisijai, bet ir valstybės pirmiesiems asmenims, tai yra nenormali padėtis. Jeigu neturi teisės gauti informacijos, tai neturi ir galimybės kontroliuoti“, – sakė K. Ramelis.
Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija, anot jos pirmininko, nutarė užklausti visus subjektus dėl buvusio sekimo.
„Užklausime visus subjektus – VSD, Policijos departamentą, pasienį, FNTT, STT ir daug kitų subjektų, kurie išvardinti Operatyvinės veiklos įstatyme, dėl buvusio sekimo, pasižiūrėsime, kiek tai atitinka tikrovę“, – žurnalistams sakė K. Ramelis.
Komisija taip pat nutarė parengti teisės aktų pataisas, kurios išplėstų jos įgaliojimus ir suteiktų teisę gauti informaciją apie operatyvinių priemonių taikymą.
Pasak parlamentaro K. Ramelio, komisija gauna nemažai piliečių skundų dėl galimai nepagrįsto sekimo.
„Žmonės skundžiasi dėl to, kad jiems buvo taikytos operatyvinės priemonės. Jie susirašinėja su įvairiomis institucijomis, nori sužinoti, kokiu pagrindu tai buvo daroma, ir visos atsirašo ir prisidengia slaptumo skraiste, jie negauna jokios informacijos, net jeigu ir būna baigti tyrimai“, – sakė K. Ramelis.
Jo teigimu, kartais žmogus tik norėdamas gauti leidimą ginklui sužino, kad jam buvo taikytos operatyvinės priemonės.
„Kai tokie veiksmai vieno ar kito žmogaus atžvilgiu yra atliekami, paskui yra pasekmės. Pavyzdžiui, žmogus, kuris buvo sekamas, negali gauti leidimo ginklui savigynai dėl to, kad jo atžvilgiu buvo taikomos operatyvinės priemonės. Žmogui iškyla pagrįstas klausimas, kodėl jis buvo sekamas, ką jis padarė?“ – sakė K. Ramelis.
Jis teigė neturįs informacijos, pavyzdžiui, kiek žurnalistų gali būti pasiklausoma, tačiau, anot jo, „žurnalistai, kaip ir visi žmonės, gali būti sekami“.
Kalbėdamas apie operatyvinių priemonių taikymą K. Ramelis taip pat atkreipė dėmesį į nusikalstamumą, kontrabandą, užsienio tarnybų veiklą Lietuvoje.
Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko K. Ramelio duomenimis, per metus šiuo metu išduodama Lietuvoje apie keliasdešimt tūkstančių sankcijų operatyvinėms priemonėms taikyti.
