„Mes nustatėme tokią situaciją, kad 2013–2017 metų laikotarpyje Administracinė komisija nevykdė vienos iš savo funkcijų, t. y. tarybai neteikė išvadų dėl investicijų, kurių vertė didesnė už 29 tūkst. eurų. Kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba dėl tų investicijų yra nustačiusi pažeidimų organizuojant konkursus, nuspręsta kreiptis į prokuratūrą, ar jie nematytų būtinybės pradėti viešojo intereso gynimo“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos narė „valstietė“ Agnė Širinskienė.
Išvadų tekste teigiama, kad LRT Administracinė komisija iki 2017 metų rudens praktiškai nevykdė jai įstatymu priskirtos funkcijos teikti išvadas tarybai sudarant sutartis dėl investicijų, jei sandorio suma yra ne mažesnė kaip 29 tūkst. eurų.
Anot išvadų, pastaroji aplinkybė leidžia abejoti tarybos priimtų sprendimų dėl investicijų, didesnių kaip 29 tūkst. eurų, pagrįstumu bei teisėtumu, ir kelti prielaidas, kad „neveikimu galėjo būti padaryta didelė žala valstybei, juolab, kad Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) yra nustačiusios vykdytų didelės vertės viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų“.
Išvadomis LRT tyrimo komisijos pirmininkui Arvydui Nekrošiui pavedama komisijos vardu kreiptis į Generalinę prokuratūrą prašant įvertinti, ar neturėtų būti taikomos viešojo intereso gynimo priemonės, nes LRT Administracinės komisijos neveikimas 2013–2017 metų laikotarpiu galėjo padaryti didelę žalą valstybės biudžetui.
Taip pat LRT patvirtino išvadų, susijusių su viešaisiais pirkimais, turto valdymu, dalį.
„Konstatuota ir mes ekspertinį vertinimą turėjome VPT, visa eilė viešųjų pirkimų pažeidimų, buvo sustabdytas vienas konkursas, lygiai taip pat, kiek komisijai žinoma, LRT bylinėjasi dėl administracinių nuobaudų, kurios buvo skirtos kito konkurso metu iš VPT pusės“, – sakė A. Širinskienė.
Išvadose konstatuota, kad daugiau nei pusė (apie 62 proc.) 2013–2017 metais LRT vykdytų tarptautinių ir supaprastintų viešųjų pirkimų įvyko dalyvaujant tik vienam tiekėjui. Daugiausia – 17 – tokių pirkimų buvo 2017 metais.
Komisija, remdamasi VPT duomenimis, sako nustačiusi atvejų, kai viešųjų pirkimų sąlygos rengtos nesiekiant pritraukti kitų tiekėjų dalyvauti pirkimuose, kad būtų užtikrinta konkurencija, taip pat tiksliai ir aiškiai neaprašant pirkimo objekto, tad daroma prielaida, jog galėjo būti sudaromos sąlygos, kad konkretus tiekėjas laimėtų pirkimus.
Taip pat išvadose teigiama, kad LRT padaryti viešųjų pirkimų pažeidimai buvo linkę kartotis, VPT sistemingai fiksuodavo pažeidimus nuo 2005 metų. Seimo komisijai nepavyko nustatyti, kad LRT administracija 2013–2017 metais ar kada nors anksčiau būtų ėmusis sisteminių priemonių pakartotinai daromų pažeidimų prevencijai.
LRT finansų skaidrumą tirianti Seimo komisija kituose posėdžiuose planuoja tvirtinti išvadas, susijusias su siūlomais nacionalinio transliuotojo valdymo struktūros pakeitimais.
Darbą komisija turi baigti iki spalio 8 dienos.
Seimas gruodžio pabaigoje sudarė komisiją LRT finansams tirti. Jai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, ji taip pat turi nagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t. t.
Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai.
Grupė parlamentarų yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar tokios tyrimo komisijos sudarymas nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintos teisės laisvai reikšti įsitikinimus, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
Seimo tyrimo metu pasikeitė LRT vadovybė. Pasibaigus ankstesnio LRT vadovo Audriaus Siaurusevičiaus antrajai kadencijai, generaline direktore kovo mėnesį išrinkta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
