Aštuoniolika piliečių, turinčių Kauno rajone, Karmėlavos kadastro teritorijoje, sklypus ir nesutinkančių pigiai jų atsisakyti, išsiuntė visoms Seimo frakcijoms laišką, kuriame prašoma pakeisti 1996 metais priimtą Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) įstatymą, pašalinant iš jo nuorodą apie Kauno LEZ plėtrą.
Laišką pasirašiusiųjų privačią žemę, esančią Biruliškių kaime, Kauno apskrities viršininko administracija ketina paimti visuomenės poreikiams, kad ateityje būtų užtikrinta LEZ teritorijos plėtra. Kauno LEZ šiuo metu užima apie 535 ha teritoriją, teigia „Respublika“.
2004 metų spalį Kauno apskrities viršininkas patvirtino privačios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
2008 metais jau žinoma, kad valstybė už 1 arą paimamos žemės duos savininkui 2500 Lt kompensaciją. Dvylikai savininkų, turinčių sklypus Biruliškėse, jau nustatytos kompensacijos už paimamą jų nuosavybę. Dvylikai piliečių iš viso numatyta per 2,3 mln. Lt kompensacija. Savininkas, turintis prie Kauno LEZ didžiausią, 2,6 ha, sklypą, gaus iš valstybės 650 tūkst.Lt, o mažiausias 0,13 ha sklypas įvertintas 34 200 Lt.
Šešių savininkų kompensacijų dydis dar nenustatytas.
Tačiau žmonės pageidauja, kad už 1 arą būtų mokama ne 2,5 tūkst. Lt, o rinkos kainomis už 1 arą mokant 11 tūkst.Lt. kompensaciją.
Kreipimosi į Seimo frakcijas autoriai taip pat motyvuoja, kad jiems nebuvo pasiūlyta laisvos valstybinio fondo žemės kitose apskrities vietose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2006 metais nagrinėjęs Biruliškių žemės savininkų skundą, taip pat akcentavo, kad su ieškovais nebuvo sudaryta žemės mainų sutartis. Nors Kauno apskrityje laisvos valstybinio fondo žemės buvo ir yra.
Nuo LVAT sprendimo praėjus dvejiem metams, žmonėms kita žemė vis vien nepasiūlyta.
Lietuvos teisingumu abejojantys sklypų savininkai kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, tačiau jų skundas dar nėra baigtas nagrinėti.
Olava Strikulienė
