Nepasitikėjimą A. Stončaičiu paskelbė septyni valdančiųjų atstovai: Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, konservatoriai Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Mindaugas Lingė, Jurgis Razma, Andrius Vyšniauskas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
A. Stončaičiu nepasitikėjimas pareikštas naujienų portalui „15min“ lapkritį paskelbus aplinkybes, susijusias su leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimu, politikui prieš kelerius metus ėjus Vyriausybės kanclerio pareigas.
Valdantieji prašo naujo atstovo
„Grupė Seimo Antikorupcijos komisijos narių reiškia nepasitikėjimą Antikorupcijos komisijos pirmininku A. Stončaičiu, manydami, kad Seimo narys, atsisakęs bet kuriuo jam priimtinu būdu paaiškinti ar paneigti jam metamus kaltinimus dėl neskaidrios veiklos ir ryšių, negali vadovauti Antikorupcijos komisijai, dirbančiai su itin jautria ir įslaptinta informacija“, – sakoma septyniais valdančiųjų balsais priimtame pareiškime.
A. Stončaitis komisiją informavo neeiliniame posėdyje dėl nepasitikėjimo juo nedalyvausiantis, nuotoliniu būdu vykusiame posėdyje nebuvo ir kitų opozicijai atstovaujančių parlamentarų.
Su A. Stončaičiu po Antikorupcijos komisijos balsavimo dėl nepasitikėjimo telefonu susisiekti nepavyko.
Komisijos posėdžiui pirmininkavęs pavaduotojas B. Matelis pareiškus nepasitikėjimą A. Stončaičiu informavo, jog kreipsis į opozicines frakcijas, kad šios pasiūlytų naują kandidatą į pirmininkus.
Komisijai pareiškus nepasitikėjimą pirmininku, galutinį sprendimą turėtų priimti Seimas.
Seimo statutas numato, kad sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, sprendimas dėl atleidimo kitais pagrindais – atviru balsavimu paprasta balsų dauguma.
Pasiūlymas atleisti Seimo pareigūną ar valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas, turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių.
Komisijos vicepirmininkas B. Matelis sakė besitikintis, kad opozicijos atstovai pateiks naują kandidatą, tad balsavimo procedūros Seime nereikės.
„Komisija yra išsakiusi savo poziciją, dėl to, formaliai žiūrint, turėtų balsuoti Seimas, jei tam pritaria, opozicija turės išrinkti naują kandidatą. Bet yra ir kitas kelias, kad galbūt opozicija atsižvelgs, kad komisija nepasitiki pirmininku, kreipsiuosi, kad jie be jokio balsavimo pateiktų naują kandidatūrą, o A. Stončaitis atsistatydintų pats“, – BNS sakė B. Matelis.
Opozicija pagrindo nemato
Valdantieji jau anksčiau yra kreipęsi į opozicines frakcijas, prašydami pateikti naują kandidatą į Antikorupcijos komisijos vadovus, tačiau opozicijos atstovai teigė nematantys tam pagrindo.
Pasak Antikorupcijos komisijos vicepirmininko B. Matelio, šiuo metu situacija pasikeitė, nes yra oficialiai pareikštas nepasitikėjimas pirmininku.
„Akivaizdu, kad dauguma komisijos narių su šiuo pirmininku dirbti nenorėtų, dabar mes su ta pozicija vėl einame pas opozicinių frakcijų seniūnus ir sakome – komisija balsavo, tuo pirmininku, kurį pasiūlėte, nepasitiki, duokite mums kitą pirmininką. Situacija pasikeitė“, – teigė parlamentaras.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Lukas Savickas sakė, kad nepasitikėjimas A. Stončaičiu pareikštas nepagrįstai, nes tarnybos trukdžių jam dirbti su slapta informacija nematė.
„Užstrigusios plokštelės jausmas mane aplanko tai girdint, ne vieną mėnesį apie tai kalbama, buvo sutarimas Seimo pirmininkės iniciatyva, siekiant tokia svarbia pozicija nepolitikuoti, kreiptis į institucijas, oficialūs atsakymai buvo gauti, kuriuose jokių klausimų dėl A. Stončaičio galimybių eiti tas pareigas nebuvo, ir klausimas turėjo būti pagal tą sutarimą išspręstas“, – BNS trečiadienį sakė L. Savickas.
„Bet valdančiųjų politikams turbūt rinkimų metas, Seimas dirba ne plenarinių posėdžių režimu, reikia kurti kažkokį veiksmą, ir, deja, pasirinkta politikuoti“, – pridūrė frakcijos seniūnas.
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė BNS teigė nesupranti pareikšto nepasitikėjimo pagrindo, nes institucijos patvirtino, kad leidimas A. Stončaičiui dirbti su slapta informacija išduotas teisėtai.
„Net neturėčiau, ką atsakyti daugumai dėl jos noro šiaip keisti komisijų pirmininkus, nelabai suprantu jų pozicijos. Buvo užklausos, atsakymus gavome, atsakymuose pasakyta, kad viskas teisėta ir jis su slapta informacija dirbti gali“, – pažymėjo A. Norkienė.
Opoziciniai nariai apie procedūrą: „cirkas“
Posėdžio išvakarėse Seimo opozicijos atstovai BNS sakė, kad Antikorupcijos komisijos posėdyje dėl nepasitikėjimo nedalyvaus, nes pagrindo atstatydinti komisijos vadovą nėra, o šios pareigos pagal Seimo statutą priklauso opozicijai.
„Pagrindinis dalykas, kurį mes akcentuojame – pirmininko ne tai, kad nenoras, o vengimas paaiškinti situaciją, kuri atsidūrė žiniasklaidos puslapiuose. Antikorupcijos komisijos pirmininkas pakliuvo į tokias aplinkybes, kai galimai neskaidri veikla vertinama kaip tikrai nesuderinama su pirmininko pareigomis“, – per posėdį sakė Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas.
Opozicinės Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė BNS posėdžio išvakarėse komentuodama valdančiųjų iniciatyvą ją vadino „cirku“.
„Aš tikrai konservatorių rengiamuose cirkuose dalyvauti nežadu, nes mes neturime jokios pažymos apie A. Stončaitį. Tarnybos, ką turėjo, atsisakė duoti, klausimas – kodėl tai padarė, buvo užuominų, kad duomenys ten neišsamūs ir taip toliau. Nėra nieko apčiuopiamo, už ko būtų galima kabintis ir žiūrėti, kokios ten problemos yra“, – tvirtino Regionų frakcijos atstovė.
Seimo Antikorupcijos komiteto pirmininko pareigos priklauso opozicijai. A. Stončaitį į jas delegavo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“. Valdantieji šioje komisijoje turi daugumą – septynis narius iš 12-kos.
Antikorupcijos komisija ėmėsi aiškintis pirmininko leidimo dirbti su slapta informacija gavimo aplinkybes anksčiau naujienų portalui „15min“ pranešus, kad A. Stončaitis, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Komisija kreipėsi su klausimais į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir kitas institucijas.
VSD atsakymuose Seimo Antikorupcijos komisijai ir NSGK nurodyta, kad leidimas dirbti su slapta informacija A. Stončaičiui išduotas laikantis įstatymų, o oficialaus sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo. Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba užsiminė turinti kriminalinės žvalgybos informacijos, susijusios su A. Stončaičiu, bet atsisakė ją išslaptinti.
Seime sulaukus institucijų atsakymų A. Stončaitis BNS tuomet teigė besitikintis, kad tai padės tašką šioje istorijoje.
