Zbignevo Jedinskio su kitais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA)-Krikščioniškų šeimų sąjungos (KŠS) frakcijos nariais parengtas projektas į darbotvarkę buvo įtrauktas privalomai surinkus 50 parlamentarų parašų.
Opoziciniai konservatoriai pareikalavo pertraukos sprendžiant, ar šį klausimą įtraukti į sesijos darbų programą.
Už pertrauką balsavo 31 Seimo narys prieš buvo 45 ir susilaikė 16 parlamentarų – prašymas teiktas opozicinės frakcijos vardu, tad tokio balsų balanso pakako. Už pertrauką balsavo konservatoriai ir liberalai, prieš balsavo ir susilaikė „valstiečiai“ bei kiti.
Konservatoriai argumentavo, kad pataisos naudingos Kremliui, tuo tarpu iniciatoriai piktinosi, kad projektas net neprileidžiamas iki pateikimo stadijos.
Iniciatoriai siūlo, kad „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2019 metų sausio 1 dienos“.
Dabar ši informacija įslaptinta 75 metams.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė konservatorė Rasa Juknevičienė tvirtino, kad pataisoms prieštarauja Valstybės saugumo departamentas, nes „šitu projektu suinteresuotos Rusijos slaptosios tarnybos“.
„Jo pateikimas ir svarstymas reikštų, kad Kremlius savo hibridinėmis atakomis per žmogų, kuris remia Putino politiką, daro hibridines atakas prieš Lietuvos valstybę“, – sakė R. Juknevičienė.
Konservatorius Kęstutis Masiulis pažymėjo, kad atsikurianti valstybė, ragindama su KGB dirbančius žmones pereiti į jos pusę, žadėjo saugoti paslaptį. „Jeigu valstybė davė įsipareigojimą asmenims, ji turėtų tą įsipareigojimą vykdyti“, – sakė Seimo narys.
LLRS-KŠS atstovas Jaroslavas Narkevičius piktinosi, kad projekto net neleidžiama pristatyti.
„Ką tai reiškia? Vagys rėkia – gaudyk vagį, ir jūs būtent dabar darote tai, nes, matyt, patys, savo elgesiu, įrodinėjat, kad esat suinteresuoti, kad paslėptumas būtų. Tiesa vis tiek išlįs iš maišo“, – sakė J. Narkevičius.
