„Antradienį ponia Agnė Širinskienė kreipėsi į Seimo kanclerę, kad būtų atliktas tarnybinis patikrinimas, kas galėjo išviešinti neslaptą susirašinėjimą tarp VSD ir Seimo pirmininko. Kanclerė šitai situacijai ištirti sudarė komisiją, kas galėjo tą informaciją pateikti. Dabar tyrimas atliekamas“, – BNS sakė Seimo pirmininko sekretoriato vadovė Gintarė Žukaitė.
Anot jos, tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl gegužės 25 dienos Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Dariaus Jauniškio kreipimosi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį su prašymu užtikrinti, jog nebūtų viešinama tuomet dar nebaigto Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo medžiaga.
Pasak G. Žukaitės, rašto paviešinimas niekam nepadarė žalos. „Negalima įžvelgti, kad būtų sudaryta grėsmė valstybės interesams ar saugumui“, – sakė ji.
Sekretoriato vadovė pabrėžė, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymą, sekretoriatas būtų privalėjęs žurnalistus supažindinti su šiuo raštu, jeigu būtų sulaukęs tokio prašymo.
„Vadovaudamiesi Visuomenės informavimo įstatymu, jeigu kas nors būtų oficialiai kreipęsis, mes būtume įpareigoti oficialiai pateikti tą raštą. Bet niekas į mus nesikreipė ir mes to rašto niekam ir neteikėme“, – BNS sakė G. Žukaitė.
Jos teigimu, gautas VSD direktoriaus raštas buvo perduotas Seimo kanceliarijai parengti atsakymą. „Tą raštą turbūt matė 20, 30, gal ir daugiau žmonių“, – sakė G. Žukaitė.
Naujienų portalas lrytas.lt birželio 1 dieną paskelbė publikaciją „Seimo pirmininko pavardė – mįslė net VSD ir jo vadovui“. Joje pranešama, kad VSD direktoriaus D. Jauniškio rašte su klaida parašyta parlamento pirmininko pavardė – vietoj V. Pranckietis – V. Pranskietis.
Ją komentuodama Seimo pirmininko atstovė spaudai Karolina Frolovienė teigė, kad „departamentas turėtų žinoti, kas vadovauja Seimui“, tačiau manė, jog tai greičiausiai „apmaudi žmogiška klaida“.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė A. Širinskienė ketvirtadienį BNS sakė, kad tarnybinį patikrinimą inicijavo, nes mano, kad buvo pažeisti „teisės aktai, kurie reguliuoja dokumentų valdymą“.
„Tarnybinė informacija yra gaunama ir naudojama tik pagal paskirtį. Jeigu buvo ant dokumento adresatai, tie adresatai greičiausiai ir naudoja. Kitas dalykas, jeigu skaitėte tą „ištekėjusį“ dokumentą, ten jau yra įspėjama apie žvalgybos informacijos nutekėjimą. Šituo aspektu matau gana dideles grėsmes“, – tvirtino politikė.
Pasak jos, nepaisant to, kad raštas nebuvo slaptas, jo nebuvo galima duoti žurnalistams, nes „normalios valstybės institucijos vieni kitų dokumentų netekina“.
„Etikos dalykas yra valstybės institucijų susirašinėjimą laikyti konfidencialiu, jo neatskleisti, ypač kai žvalgybos informacija skleidžiama. Manau, kad (Seimo pirmininko – BNS) sekretoriatui politinę atsakomybę reikia jausti ir nekurti istorijų siekiant kaip nors pateisinti tuos veiksmus, kurie įvyko“, – sakė A. Širinskienė.
Ji pabrėžė, kad jeigu paaiškėtų, jog teisės aktai gal ir nepažeisti, bet „tarnybinė etika tikrai pažeista“.
„Už vadovo nugaros atidavinėti dokumentus, švelniai tariant, sekretoriato vedėja, jeigu ji dar bando ieškoti kokių nors pasiteisinimų, vargu, ar verta politinio pasitikėjimo“, – aiškino Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė.
