Parlamentarai ketvirtadienį, trūkstant balsų, nepriėmė tai numatančių Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų.
Pirmą kartą už jas balsavo 46 Seimo nariai, prieš – 4, o susilaikė 13. Po pusvalandžio, antrą kartą balsuojant dėl pataisų, balsų nepadaugėjo.
Norint priimti įstatymą, balsavime turi dalyvauti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.
Balsavime nedalyvavo opozicija ir dalis „valstiečių“. Kai kurie „valstiečiai“ balsavo prieš pataisas arba susilaikė. Jas parėmė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai, „tvarkiečiai“ ir dalis valdančiųjų.
Dėl pataisų Seimas dar balsuos vėliau.
Konservatorius Paulius Saudargas pabrėžė, kad Vyriausybė, apsispręsdama dėl statomų jėgainių likimo, nebūtinai turėtų paskelbti apie jų statybų stabdymą: „Vyriausybė tegul paskaičiuoja, kas labiausiai ekonomiškai Lietuvai apsimoka ir svarsto tuos variantus“.
„Valstietė“ Virginija Vingrienė sakė, kad sustabdžius kogeneracinių elektrinių statybas, būtų patiriama mažiau nuostolių, negu joms veikiant – anot jos, pritrūkus atliekų, jos bus atsivežamos iš kitų šalių.
„Jeigu mes skatiname tokiu būdu atliekų deginimą kaip žemiausią atliekų tvarkymo hierarchijos pakopą, tai automatiškai stabdome aukštesnius atliekų tvarkymo būdus: pirminį rūšiavimą, perdirbimą,“ – teigė ji.
Liberalas Simonas Gentvilas priekaištavo, kad tokiu sprendimu Seimas siunčia signalą investuotojams, kad čia nepalanki investicijoms aplinka: „Jūs būsite kalti, kad Lietuvoje sustos investicijos. Prastės investicinė aplinka, nes matysis, kad Vyriausybė gali bet kada nusigręžti“.
Konservatorius Mykolas Majauskas žadėjo kreiptis ir į prezidentę, kad pataisas vetuotų, ir į Konstitucinį Teismą.
Jis apgailestavo, kad sustabdžius elektrinių projektus, neatpigs šiluma, kaip prognozuota prieš jėgainių statybų pradžią: „Tai yra reali nauda gyventojams, kurios mes neteksime, jeigu bus priimti tokie sprendimai“.
„Valstietis“ Vytautas Bakas tikino, kad kogeneracinių elektrinių statyba suinteresuotos trys interesų grupės.
„Konstitucija gamyklų negina“, – pareiškė jis.
Seime kol kas įstrigusias pataisas dėl 20 km atstumo 2016 metų rugsėjį registravo „valstiečiai“ Rima Baškienė, Valerijus Simulikas ir Povilas Urbšys, kuris vėliau šią frakciją paliko, bei konservatorius Algis Strelčiūnas. „Valstietis“ Naglis Puteikis prisidėjo 2017 metų birželį.
2018 metų kovą prie šių parlamentarų prisijungė V. Bakas, Aplinkos apsaugos komiteto narys socialdemokratas Linas Balsys, konservatoriai P. Saudargas ir Kazys Starkevičius bei socialdemokratas Algimantas Salamakinas. Jie pasiūlė pataisą, kuri numato, kad jau pradėtų atliekų deginimo gamyklų tolesnės statybos ir jų veiklos Vyriausybė priimtų sprendimus atsižvelgdama į visuomenės sveikatos interesus.
Vyriausybė savo išvadoje Seimui rekomendavo pataisoms nepritarti.
„Sprendimai dėl Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo įrenginių jau yra priimti, sutartys dėl statybos darbų pasirašytos, todėl priėmus įstatymą atsiras prieštaravimų dėl teisinio reguliavimo, vykdant įsipareigojimus dėl projektų įgyvendinimo“, – teigiama išvadoje.
Išvadą Seimui pasirašė aplinkos ir finansų ministrai Kęstutis Navickas ir Vilius Šapoka.
Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines stato šilumos gamintojos „Lietuvos energija“ ir „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.
Atliekų tvarkymo įstatymas numato, kad po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos tik Vyriausybės pripažintuose valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo įrenginiuose. Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės šį statusą turi.
