Kaip teigiama pranešime, įstatymo pataisa taip pat siekiama patikslinti teisinį reguliavimą, nes šiuo metu Pagalbinio apvaisinimo įstatyme įtvirtintos partnerystės sutartys neegzistuoja, jos negalioja, nes nėra priimtas partnerystės įstatymas.
Pasak M. Danielės, šios pataisos yra būtinos, nes dabartinė pagalbinio apvaisinimo tvarka nustato, kad minėtos paslaugos būtų teikiamos tik santuoką ar partnerystės sutartį sudariusiems asmenims. Dabartinio įstatymo nuostatos neatitinka nesusituokusių nevaisingų porų ir vienišų moterų lūkesčių ir neužtikrina lygiateisiškumo principo.
„Šių pataisų reikėjo, nes mūsų valstybė, nepaisant deklaruojamų ideologinių įsitikinimų, tradicinių šeimos vertybių, vis dar daug ką nepagrįstai riboja. Kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje galimybė susilaukti vaikų suteikiama daug platesniam ratui žmonių. Kitaip tariant, valstybei svarbu, kad tie, kas nori turėti vaikų, tą galimybę turėtų ir valstybė prie to prisideda. Lietuva šiandien to nedaro.
Vyksta ir medicininis turizmas – lietuviams yra paprasčiau įsteigti kliniką Rygoje, nei sulaukti Lietuvos geranoriškumo įstatymuose. Tiek nesusituokusios poros, tiek vienišos moterys vyksta atlikti pagalbinio apvaisinimo į Latviją, kurios biudžete ir lieka už paslaugą mokami pinigai. O ir mūsų piliečių ten įsteigtos klinikos sumoka mokesčius ne į Lietuvos, o Latvijos biudžetą. Taigi, dėl perdėtai ribojančių įstatymų nukenčia ir mūsų piliečiai, ir šalies biudžetas. Jei mums iš tiesų rūpi demografija, rūpi, kad žmonės gimdytų vaikus, tai metas sudaryti sąlygas to norintiems“, – tikina M. Danielė.
Politikė atkreipia dėmesį, kad turime skatinti ir remti šiuolaikinių šeimos planavimo metodų, kurių efektyvumas ir saugumas sveikatai yra pagrįstas medicinos mokslo įrodymais, taikymą visiems asmenims, nediskriminuojant vienišų moterų ir nesusituokusių nevaisingų porų.
Anot M. Danielės, Lietuvos piliečių noras susilaukti vaikų yra vertybė, kurią valstybė turi visaip remti ir skatinti, o įstatyminė bazė to riboti.
