Parlamentinis Aplinkos apsaugos komitetas praėjusią savaitę apsvarstė ir Seimui teikia siūlymą 150 kilovatų (kW) – nuo 350 kW iki 500 kW – padidinti jėgainių iš atsinaujinančių energijos išteklių galios ribą. Tokio galingumo elektrinei reikia apie 50 arų žemės.
Tobulėjant technologijoms, Lietuvoje nebestatomos iki 500 kW vėjo elektrinės – jos paprastai yra didesnės galios, todėl šis pakeitimas būtų aktualus tik saulės jėgainėms.
Komitetas, be to, siūlo palikti galioti supaprastintus reikalavimus – leisti jas statyti nekeičiant žemės naudojimo paskirties, nerengiant detaliųjų planų ar nekeičiant bendrųjų planų.
Už tokius Lietuvos pramonininkų asociacijos siūlymus balsavo 8 komiteto nariai, o susilaikė vienintelis socialdarbietis Artūras Skardžius, norėjęs, kad mažųjų jėgainių maksimali galia būtų didinama dar labiau – iki vieno megavato (MW).
A. Skardžius yra susijęs su energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių – jis gauna pajamų iš vėjo elektrinių parko, kuriam jo žmona Snieguolė Skardžiuvienė nuo 2010-ųjų nuomoja žemę Šilutės rajone.
Dabar sprendimą, ar leisti palankesnėmis sąlygomis statyti didesnės galios jėgaines, priims Seimas.
Didesnės galios elektrinių šalininkai sako, kad gerinti sąlygas energetikos plėtrai būtina, nes jėgainėms statyti jau trūksta laukų ir pievų, tuo tarpu priešininkai įspėja, kad pastačius daug elektrinių, ims trūksti dirbamos žemės ir siūlo jas kelti ant stogų.
Elektrinėms statyti trūksta žemės
Energetikos viceministras Rytis Kėvalaitis sako, kad gerinti sąlygas saulės energetikos plėtrai reikia, nes jau ima trūkti žemės tokioms jėgainėms statyti.
„Padidinti ribą iki 500 kW nebūtų kažkokio kenksmingo poveikio aplinkai, o riba dėl 1 MW (kaip taikoma biodujų jėgainėms – BNS) užtikrintų dar geresnes sąlygas saulės energetikai“, – komiteto posėdyje kalbėjo jis.
„Jau pradeda saulės energetikos vystymui trūkti sklypų (...) Vien tik elektrinėmis ant stogų atsinaujinančios energetikos tikslų nepasieksime“, – įspėjo R. Kėvalaitis.
A. Skardžiaus teigimu, naudingiau laukus užstatyti saulės elektrinėmis, o ne suarti: „Nesuartų laukų dar yra daugybė. (...) Jeigu suarsi lauką, tai saugotinos žolelės ar kiti augaliukai sunyks visam laikui, o pastačius elektrines gal dar juos būtų galima išsaugoti“.
Pasak jo, statant jėgaines ant stogų yra gadinama stogo danga.
Jėgainės – ant namų stogų
Socialdemokratų frakcijos narys Linas Balsys prognozuoja, kad liberalizavus reikalavimus elektrinių statytojams, bus daugiau chaoso.
„Jeigu paleisime be jokių detaliųjų planų, sukelsime chaosą. Supriešinti atsinaujinančią energetiką su bendruomenėmis tokiais sprendimais yra neteisinga, o tie plėtotojai, kurie nori rimtai plėtoti, gaus visus leidimus. Čia gal naudinga tiems žmonėms, kurie nuomoja savo žemę vėjo jėgainių statybai. Jiems turbūt palengvės gyvenimas“, – kalbėjo L. Balsys.
Aplinkos ministras „valstietis“ Kęstutis Mažeika sako, kad statyti kuo daugiau saulės elektrinių ant pastatų stogų galima taupant dirbamą žemę.
„Teko važiuojant matyti, kad laukuose tikrai dideli plotai užstatomi. Tai tas būtų galima daryti ant stogų arba tose vietose, kur mažesnis poveikis aplinkai. (...) Kitos šalyse jau ant vandens stato elektrines, nes užstatyti dirbamos žemės plotus, kur būtų galima auginti ne tik braškes, bet ir kitus maisto produktus, būtų iššūkis. Turime žiūrėti ne tik energetinės, bet maisto nepriklausomybės“, – kalbėjo ministras.
Griežtins statybų leidimų išdavimą
Iki 350 kW galios vėjo ir saulės elektrinės nedidelėmis buvo pripažintos nuo 2011 metų ir nuo tada jas projektuoti ir statyti galima lengvatinėmis sąlygomis.
Dabar statybos leidimas reikalingas visoms saulės ir vėjo elektrinėms nuo 30 kW, tad derinimas su savivaldybe ir visuomene išliks.
Tačiau aplinkos viceministras Marius Narmontas sako, kad ministerija žada sugriežtinti tvarką, nes, anot jo, dabar suteikiant leidimą nėra vertinami visi aplinkosaugos aspektai.
„Iš aplinkosauginės pusės matome tam tikrų rizikų ir galvojame, kad reikalingi papildomi vertinimai prieš statybų leidimų išdavimą. Kad, vaizdžiai sakant, nepastatytų (saulės jėgainių – BNS) ant kokio nors į Raudonąją knygą įrašyto augalo“, – teigė viceministras.
Pasak jo, vieni iš reikalavimų galėtų būti Statybos įstatymu įtvirtintas supaprastintas poveikio aplinkai vertinimas.
„Kad projektuotojas pagalvotų ir pasitikrintų, ar nėra apribojimų, kurie sutrukdytų gauti leidimą“, – pridūrė viceministras.
