„Inertiškai judame sąstingio ir nuosmukio link“, – padėtį Lietuvoje apibendrina prezidentas Valdas Adamkus savo metiniame pranešime.
Nors prezidento atstovė spaudai R. Grumadaitė žadėjo, kad V. Adamkaus kalba bus „subalansuota“, t. y. bus kalbama tiek apie gerus, tiek apie blogus dalykus, tačiau prezidentas situaciją šalyje vertino pakankamai pesimistiškai.
Pasak jo, vykdoma politika neduoda rezultatų ten, kur jų būtinai reikia. Svarbiausi darbai atidedami kaip nesvarbūs, o gerus piliečių rezultatus užgožia valdžios šaltumas. Prezidentas pasidžiaugė tik tuo, kad dėl valdžios abejingumo piliečiai vienijasi ir patys kovoja su reikšmingiausiomis bėdomis: karu keliuose, socialine parama ir kitkuo.
Kritiškos valdžios atžvilgiu kalbos metu prezidentas jaudinosi – kalbėdamas apie partijų atsinaujinimą, šalies vadovas susipainiojo ir kelis kartus pakartojo tą patį.
Kalbėdamas apie energetinį šalies saugumą, V. Adamkus pasidžiaugė, jog pavyko artimiausius kaimynus suburti didžiausiam regiono energetiniam projektui – elektrinės statybai. Jis ragino sutelkti potencialą ir pasinaudoti ES dėmesiu ir globa įgyvendinant šį projektą.
Prezidentas ragino į šiuos projektus žvelgti ne per žiniasklaidoje skleidžiamų emocijų, bet per ekspertų vertinimo prizmę. „Kiekviena uždelsta diena mums kainuos brangiai“, – priminė šalies vadovas. Teigdamas, jog apie Lietuvai iškylančias grėsmes energetikos srityje aktyviai kalba su ES šalių vadovais, V. Adamkus sakėsi tikįs, jog Lietuva bus išgirsta.
Pasak jo, Lietuvos raginimas kurti solidarią, efektyvią ir gyvybingą ES išorinę energetikos politiką jau sulaukė supratimo ir palaikymo ne tik Varšuvoje, Taline ar Rygoje, bet ir Londone, Paryžiuje ir Berlyne.
Vertindamas užsienio politiką, V. Adamkus ragino nesubordinuoti jos rinkiminiams interesams, palaikyti demokratines reformas Gruzijoje, Ukrainoje ir Moldovoje. Teigiamai vertino mūsų karių misiją Afganistane.
Emocijomis ir partiniais interesais V. Adamkus aiškino problemas, kurios dar praėjusiais metais užgriuvo Valstybės saugumo departamentą. Šalies vadovas čia iš esmės pakartojo praėjusiais metais išsakytą poziciją. V. Adamkus pakartojo ir pernai suformuluotą Lietuvos valstybingumo tapatybės problemą. Pasak jo, į Europos institucijas integruota Lietuva jos visgi neišsprendė.
Pasak V. Adamkaus, tik įsipareigoję skaidrumui, demokratijai ir atviros valstybės kūrimui, galime sukurti stiprią demokratiją. „Ar sugebėsime tą padaryti, priklauso tik nuo mūsų pačių valios ir gebėjimo sutelkti visuomenę“, – metiniame pranešime sakė šalies vadovas.
Tuo tarpu vienybės trūkumas buvo matyti ir pačioje Seimo salėje. Prieš V. Uspaskich namų areštą protestuojantys „darbiečiai“ V. Adamkaus kalbos klausėsi „pasipuošę“ lentelėmis su užrašais: „Laisvę politiniam kaliniui V. Uspaskichui“, „Mes už vienodas rinkimų sąlygas“, „Šalin rankas nuo darbo partijos“.
Visą V. Adamkaus metinę kalbą galite rasti čia.
Po pranešimo kalbėdamas žurnalistams prezidentas pripažino, kad kaip Lietuvos pilietis išgyvena dėl valstybę ištinkančių krizių, tačiau sakė mažai ką galįs padaryti, nes Konstitucija nesuteikia tam pakankamų įgaliojimų.
Seimo nariai vertina skirtingai
Konservatorius Rytis Kupčinskas portalui „Balsas.lt“ teigė prezidento kalboje pasigedęs ko nors naujo. Pasak jo, iš esmės tai tebuvęs jau ne kartą ankstesniais metais išsakytų kalbų pakartojimas — daug kritikos visiems aplinkui, išsakytos taip, tarsi prezidentas būtų kažkur atskirai nuo vykstančių procesų.
Oficialiai išplatintame Tėvynės Sąjungos pareiškime teigiama, jog šalies vadovo kritikuoti pareigūnai – pirmiausia vyriausybė turėtų galvoti apie atsistatydinimą. Konservatoriai mano, kad „po tokio negailestingo Prezidento įvertinimo, Vyriausybės vadovui tikrai reikėtų susimąstyti, ar ne jis yra labiausiai atsakingas už, Prezidento žodžiais tariant, neviltį valstybėje“.
Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys – priešingai – sakė, jog jam prezidento pranešimas patiko. „Buvo aiškiai įvardintos visos pagrindinės problemos. Kritikos buvo daugiau, nei įprasta. Tik atrodo, kad pats šalies vadovas jau nelabai tiki, kad iki rinkimų kas nors pasikeis. Problema ta, kad vyriausybei dabar jau bus labai sunku pateikti savo ataskaitą, o kad ji nesugeba efektyviai dirbti – jau ne kartą pademonstruota“, - sakė Darbo partijos atstovas.
Tiesa, Kęstutis Daukšys sakė, jog nepatiko ta kalbos dalis, kur V. Adamkus kritikavo Rusiją ir Baltarusiją. „Vis tiek esame kaimynai ir reikia ieškoti kažkokių bendrų taškų“, - tvirtino K. Daukšys.
Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Julius Sabatauskas portalui „Balsas.lt“ sakė, jog pranešimas buvo gerai subalansuotas ir nuvylė tuos, kurie tikėjosi labai griežtų vertinimų. „Pernai išgirdome labai daug kur kas griežtesnės kritikos, o tai, kas pasakyta šiemet, taikoma ne vien vyriausybei. Biudžetą daugiausiai išbalansuoja Seimo narių siūlymai, nors ministrų kabinetas jiems ir nepritaria. Kalbant apie tariamų grėsmių nacionaliniam saugumui eskalavimą, tai čia galima prisiminti ir Valstybės saugumo departamento reikalus, kai visai ne valdantieji politikai tuo užsiėmė. Mėginimai vaikytis pigaus populiarumo šioje srityje griauna ne tik piliečių, bet ir užsienio partnerių pasitikėjimą valstybe“, pabrėžė J. Sabatauskas.
Partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos Seime lyderis Valentinas Mazuronis sakė, jog nepritaria pagrindiniam prezidento teiginiui. „Drįstame abejoti, kad žmonės nepasitiki valstybe. Nepasitikima valdančiąja piramide, kurios viršuje sėdi pats
šalies vadovas, kiek žemiau – premjeras ir vyriausybė ir t. t. Pritariu išsakytam situacijos vertinimui, bet sunku nepastebėti, kad neįvardijo susidariusios padėties kaltininkų ir problemų sprendimo būdų. Manau, kad dėl to, jog valstybę valdo nerinktas „valstybininkų“ klanas yra atsakingas ir pats Valdas Adamkus.“
Anot V. Mazuronio, „tenka kažko tikėtis“ ir iš Vyriausybės. „Jei žmonės patys dar neatsistatydina, vadinasi, lyg ir turi patys tikėti, kad gali kažką nuveikti. Ligi šiol Gedimino Kirkilo kalbos būdavo dažnai neblogos, kupinos pažadų įvairioms socialinėms grupėms, tačiau paskui niekas iš išsakytų pažadų nebūdavo įgyvendinama. Iš ligšiolinių pasisakymų susidaro įspūdis, kad G. Kirkilas ketina toliau tęsti savo politiką, kuri veda Lietuvą į krizę“, – sakė politikas.
Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis sakė, jog šalies vadovo pranešimas mažai kuo skyrėsi nuo ankstesnių, tik įžvelgė jame daugiau pesimizmo ir nusivylimo.
Valstiečių liaudininkų frakcijos vadovė Aldona Staponkienė, vertindama LR Prezidento Valdo Adamkaus metinį pranešimą Seime, teigia, kad apibendrindamas svarbiausius metų įvykius, Prezidentas labai kritiškai įvertino praėjusių metų Vyriausybės veiklą. Konstatuodamas pasitikėjimo valstybe krizę, išryškino opiausias viešojo gyvenimo problemas bei nubrėžė būsimas Lietuvos ir užsienio politikos kryptis.
Politikei ypač įstrigo Prezidento raginimas ne ilgėtis prieš porą dešimtmečių per valstybės atkūrimo procesą buvusios piliečių vienybės, bet ramiai, racionaliai ir pragmatiškai siekti sutarimo dėl konkrečių prioritetų socialinės, mokslo ir švietimo bei sveikatos apsaugos srityse.
„Ragindamas stabdyti tvyrančią priešpriešą, Prezidentas duoda ryžtingų ženklų, jog būtina nutraukti ginčus dėl nereikšmingų dalykų, imtis būtiniausių, valstybę stiprinančių sprendimų“, – teigia A. Staponkienė.
Valstiečių liaudininkų frakcijos vadovė A. Staponkienė Prezidento metiniame pranešime pasigedo regioninės ir žemės ūkio politikos analizės. Prezidentas skyrė tik nemotyvuotą kritiką dėl užsitęsusios žemės reformos, kuri yra sietina ne su žemės ūkio politika, nes žemės ūkio paskirties žemės reforma yra įvykdyta.
Daugelis komentatorių pastebi, jog šiame pranešime atkartota nemažai praėjusių metų pranešimo teiginių. Prieš metus Valdo Adamkaus perskaitytas pranešimas, kuris nors irgi buvo itin kritiškas vyriausybės atžvilgiu, buvo vertinamas prieštaringai, nes, anot kritikų, jame nebebuvo užsiminta apie ankstesniais metais paties prezidento įvardintus oligarchijos įsigalėjimo šalies politiniame gyvenime pavojus, vengiama konkretumo.
...........
Premjeras G. Kirkilas ketvirtadienį parlamentarams pristatys Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą.
Kaip numatyta Seimo Statute, kiekvienais metais Vyriausybė privalo pateikti savo metinę veiklos ataskaitą, kurioje taip pat turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio ministrų kabineto veiklos prioritetai. Vyriausybės ataskaitos pateikimo metu Seimo posėdyje dalyvauja ir visi ministrai, kurie parlamentarų pageidavimu taip pat atsako į klausimus.
Po Vyriausybės ataskaitos pateikimo ją svarsto Seimo komitetai ir rengiama speciali Seimo diskusija, kurios pabaigoje parlamentas gali priimti rezoliuciją. Diskusijoje pirmieji kalba Seimo opozicijos lyderis ir opozicinių frakcijų atstovai.
