Šį buvusio krašto apsaugos ministro, konservatoriaus Lauryno Kasčiūno teiktą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą svarstymo stadijoje antradienį palaikė 77, prieš buvo 2 ir susilaikė 20 parlamentarų. Kad įstatymas būtų priimtas, į Seimo posėdžių salę jis grįš dar vienam balsavimui.
Siūloma drausti kirtimus miškuose iki 20 kilometrų atstumu nuo sienos su Kaliningradu ir Baltarusija, taip pat kirsti medžių alėjas ir vykdyti plynuosius kirtimus 80 metrų pločio miškų juostose prie magistralinių ir krašto kelių.
Priėmus įstatymą, nors pasienyje esančių privačių miškų savininkams ir nebūtų draudžiami ugdomieji, pagrindiniai neplynieji ir sanitariniai atrankiniai kirtimai ar keičiamas kirtimų amžius, bet ūkininkaujant būtų ribojama pasirinkti plynųjų kirtimų būdą.
Neiškirstų miškų juostas būtų galima panaudoti fiziniams-inžineriniams barjerams įrengti, kurie blokuotų ir pristabdytų prieš Lietuvą nukreiptus priešiškų valstybių veiksmus.
Pagrindinės kontrmobilumo priemonės apima inžinerinių parkų steigimą, kelių ir tiltų, melioracijos griovių paruošimą, minavimo pajėgumo stiprinimą bei miškinimą.
Pakeitimais siekiama sustiprinti Lietuvos sienų apsaugą – pasak L. Kasčiūno, tai yra vienas svarbiausių nacionalinio saugumo užtikrinimo elementų.
„Mielieji, aš tik priminsiu vieną paprastą dalyką – šituo įstatymo projektu mes, viena vertus, ir saugom miškus Lietuvos, kas yra labai svarbu mūsų žmonėms, kita vertus, deriname su mūsų gynybos poreikiais“, – ragindamas balsuoti už įstatymą posėdžių salėje kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Tai yra kompleksinės kontrmobilumo strategijos, patvirtintos praeitais metais, sudėtinė dalis – tai ir, aišku, minus, įvairių tipų minos, prieštransportinės, prieštankinės, po to galbūt ir priešpėstinės, kai išeisime iš Otavos konvencijos, fortifikacijos priemonės, miškai, prieštankiniai grioviai – visa tai yra sistema, ją galima pildyti, tikiu, ir papildysime“, – tikino buvęs krašto apsaugos ministras.
Socialdemokratas Martynas Katelynas kritikavo, kad dabartiniame įstatymo variante nėra pasiūlyta tinkamų kompensacijų privačių miškų savininkams.
„Manau, kad kuo greičiau turi būti sugalvotas mechanizmas, kaip vyks tas procesas vyks dėl kompensavimo. Tuo labiau, kad Aplinkos ministerijos yra paruoštos Miškų įstatymo pataisos, kurios draus bet kokį ūkininkavimą nacionaliniuose parkuose“, – posėdžių salėje kalbėjo M. Katelynas.
Įstatymo iniciatoriaus teigimu, analizė parodė, kad 20 km atstumu nuo Lietuvos ir Rusijos sienos yra apie 27 tūkst. hektarų miškų, iš jų privačių – 7,7 tūkst. ha, o nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos – apie 40 tūkst. ha miškų, iš kurių privačių – 16,7 tūkst. ha.
Iš viso pagal Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos sieną ruože 20 km nuo jos yra 24,4 tūkst. ha privačių miškų, tarp jų dominuoja ūkiniai miškai, brandžių iš jų – apie 30 proc.
M. Katelyno teigimu, priėmus įstatymą privačių miškų savininkų turimų miškų vertė kristų du-tris kartus.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas ragino neskubėti įstatymui taikyti skubos tvarkos ir skirti laiko jį pataisyti, numatant kompensacijas. Po balsavimo įstatymo nuspręsta nepriimti skubos tvarka.
Tuo metu liberalas Simonas Gentvilas teigė, kad dabartiniai siūlymai kainuotų valstybei kainuotų 500 mln. eurų vertės kompensacijų, tikino, kad siūlomi ribojimai nėra proporcingi, nes pasienio ruožas įstatyme įtvirtintas 5, o ne 20 km atkarpoje.
Kaip teigiama aiškinamajame rašte, parlamentinių partijų susitarime įtvirtintas siekis didinti atgrasomąjį ir gynybinį valstybės potencialą, stiprinant valstybės sienos su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi apsaugą, diegiant fizinį barjerą ir kitas kontrmobilumo priemones.
Taip pat teigiama, kad šį sausį Baltijos šalių gynybos ministrai pasirašė ketinimų protokolą dėl bendros gynybos linijos projekto, kuriuo siekiama koordinuoti nacionaliniu lygiu vystomų kontrmobilumo pajėgumų įgyvendinimą.
Pagal planą „Parama „Natura 2000“ miškuose“ numatyta metinė 275 eurų už hektarą finansinė parama dešimčiai metų, kai yra uždraudžiama vykdyti pagrindinius miško kirtimus, jie atidėti vėlesniam laikui arba leidžiama vykdyti nedidelio intensyvumo atrankinius pagrindinius kirtimus, iškertant ne daugiau kaip 10 proc. medyno tūrio per 10 metų medyne, kuris pasiekęs ūkiniams miškams taikomą kirtimų amžių.
Anot įstatymo iniciatoriaus, būtų tikslinga numatyti panašią išmoką privačių miškų savininkams, kurių miškai yra 20 km atstumu nuo Rusijos ir Baltarusijos sienos, tik išmoka būtų mokama 5 metus, per metus leidžiant išsikirsti ne 10 proc., bet iki 20 proc. medyno tūrio.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
