Lietuvos parlamentarai nesutaria dėl Europos Komisijoje (EK) svarstomos direktyvos, kurioje numatoma nediskriminacija. Vienų nuomone, Lietuva pakankamai tolerantiška ir be šio dokumento, tuo metu kiti siūlo pirmiesiems „gydytis fobijas“.
Seimo Europos reikalų komiteto narė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė po diskusijos komitete sakė, jog direktyva dėl vienodo požiūrio į asmenis nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos Lietuvai nereikalinga ir būtų tik papildoma našta, kadangi šalis jau dabar esanti pakankamai tolerantiška.
„Žiūrovų balsavimas dėl LNK „Muzikos akademijos“ dalyvių įrodo, kad Lietuva - absoliučiai tolerantiška šalis, ir melas būtų sakyti, kad Lietuva - netolerantiška seksualinėms mažumoms. Žmonės palaiko jaunuolį, atlikusį išpažintį (dėl savo homoseksualumo - aut.), ir nejaučia jam priešiškumo. Tai labai geras socialinis testas, ir nereikia mūsų gąsdinti direktyvomis“, - teigė V.Aleknaitė-Abramikienė.
Ji siūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai labiau rūpintis pensininkais, o ne seksualinėmis mažumomis.
Tuo metu to paties Europos reikalų komiteto narys liberalcentristas Algis Čaplikas aiškino, kad direktyva dėl nediskriminacijos turi būti svarstoma, vertinama, žiūrima, o „kai kuriems politikams tiesiog reikia išsigydyti nuo fobijų“.
„Kur mes padėsime neįgaliuosius, kito tikėjimo žmones? Turime sugyventi su visais kartu. Tiems, kurie fobijomis serga, reikia tiesiai šviesiai gydytis ir pripažinti tokias problemas. Aršiausi kovotojai su kažkuo dažniausiai yra tokie patys“, - tvirtino A.Čaplikas.
V.Aleknaitės-Abramikienės tvirtinimu, europinė direktyva nereikalinga, kadangi joje numatoma nediskriminacija jau įteisinta Lygių galimybių įstatyme, ir Lietuva gali užtikrinti jų įgyvendinimą savo jėgomis.
„Ta direktyva visiškai nereikalinga, nes ji primestų Briuselio kontrolę ir tokias teisės normas, kokios jau galioja Lietuvoje nebe pirmi metai. Priimti reguliacijas dar ES lygiu būtų perdėtas kišimasis į šalių narių vidaus reikalus. Kam priimti rezoliuciją dėl sviesto, kurį visi kas rytą tepasi ant duonos ir valgo? Jei būtų kas naujo, ko nėra stojimo sutartyse, tai tuomet galima būtų svarstyti“, - kalbėjo konservatorė.
Jos teigimu, panašios nuomonės laikosi „tokios skirtingos pagal socialinę politiką šalys“ kaip Airija ir Vokietija, kitos ES šalys taip pat esą nepatenkintos perdėtu Briuselio kišimusi į jų socialinė politiką, tad direktyva tikriausiai „numirs dar užuomazgos stadijoje“.
Anot konservatorės, direktyva iš viso nevykusi, nes joje teigiama, kad, pavyzdžiui, vyrų vienuolynui neįsileidus moterų, tai būtų laikoma diskriminacija.
„Briuselio klerkai labai riebiai valgo, tad jų virškinimas sunkus ir sunkiai mąstosi“, - sakė ji.
Birželį EK informavo Europos Parlamentą (EP) siūlysianti europinę direktyvą dėl vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos ne tik darbe, bet visose gyvenimo srityse.
Toks sprendimas priimtas nepaisant kai kurių ES narių prieštaravimų, po aktyvių europarlamentarų ir nevyriausybinių organizacijų siūlymų.
Kol kas nėra europiniu lygiu garantuojamos apsaugos nuo diskriminavimo visose gyvenimo srityse. Nuo 2000 metų ES teisės aktai draudžia visapusišką diskriminavimą darbe, o apsauga nuo diskriminavimo lyties ir rasės pagrindu ne darbe kol kas tik numatoma.
