Seime įstatymų projektai keliauja iš posėdžio į posėdį, nepriimant jų dėl kvorumo trūkumo, o statistiniai posėdžių lankomumo rodikliai - puikūs.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) duomenys rodo, jog per pastaruosius du mėnesius plenarinius posėdžius be pateisinamos priežasties yra praleidę du Seimo nariai - „tvarkietis“ Jonas Ramonas bei socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Komisijos duomenimis, rugsėjį buvo sušaukti 7 plenariniai posėdžiai, 5-iuose jų vyko iš anksto numatyti balsavimai. J. Ramonas praleido juos visus.
EPK nusprendė duomenis perduoti Seimo valdybai, kad ji imtųsi Seimo statute numatytų sankcijų.
Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, atlyginimas mažinamas trečdaliu. Remiantis EPK išvadomis, atlyginimas sumažinamas Seimo valdybos sprendimu.
J. Ramonas fakto, jog praleido visus Seimo posėdžius, kuriuose buvo iš anksto numatytas balsavimas, nesureikšmina. „Rinkimai vyko, todėl ir praleidau. Viskas pagal įstatymą, aš praleidau posėdžius, pagal įstatymą sumažins atlyginimą, aš dėl to nepykstu“, - BNS sakė J. Ramonas.
Daugiau parlamentarų, rugsėjį nedalyvavusių plenariniuose posėdžiuose be pateisinamos priežasties, nėra. Rugsėjo mėnesį 31 Seimo narys buvo išvykęs į komandiruotes, 18 jų - plenarinių posėdžių metu.
Spalio mėnesį buvo sušaukti 8 plenariniai posėdžiai, visuose vyko iš anksto numatyti balsavimai. 5 plenarinius posėdžius, kurių metu buvo numatyti balsavimai, praleido Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas J. Sabatauskas.
J. Sabatauskas tuo tarpu pripažįsta posėdžiuose nedalyvavęs vieną dieną - spalio 20-ąją, tądien jis buvo išvykęs į Kalėjimų departamentą derinti naujos redakcijos Tarnybos Kalėjimų departamente statuto.
Tuo tarpu kituose posėdžiuose parlamentaras sako dalyvavęs, tą, anot jo, rodo ir Seimo interneto svetainėje pateikiama statistika. Tačiau parlamentaro lankomumas - „neigiamas“, nes lankomumo statistikai skaičiuojamas tik balsavimas dėl įstatymų priėmimų, tuo tarpu į kitas procedūras - balsavimą dėl pateikimo, teisės akto pristatymą, pasisakymą diskusijos metu, taip pat ir registraciją, neatsižvelgiama.
J. Sabatauskas spėja, jog tuo metu, kai vyko balsavimas dėl priėmimo, galėjo būti „dvidešimt metrų nuo posėdžių salės“, sakykime, pasirašyti jo vadovaujamo TTK dokumentų.
„Netgi radau savo balsavimus, kartais gaunasi įvairių situacijų, kai tenka išeiti iš salės, būni už dvidešimt metrų nuo salės, ar dokumentų pasiimti, pasirašyti. Būna atvejų, kai posėdžiaujama komitete iš ryto, prieš pat posėdį, po to reikia truputį pasišalinti iš posėdžio pasirašyti išvadas, patobulintus projektus“, - BNS sakė J. Sabatauskas.
Jis teigė manantis, jog arba reiktų griežtai laikytis iš anksto paskelbto balsavimo laiko, arba numatyti, kad dėl visų priėmimų būtų balsuojama vienu konkrečiu laikų.
„Pagal Statutą nustatyta, kad dalyvavimas būtinas iš anksto paskelbtuose balsavimuose, bet kiek iš anksto paskelbtas balsavimas vyksta tuo laiku? Mums iš tikrųjų reikėtų griežtai laikytis praktikos, kad būtų balsuojama tuo laiku, kai paskelbta iš anksto“, - sakė J. Sabatauskas.
Anot parlamentaro, paradoksali situacija susidaro ir dėl to, jog, skaičiuojant statistiką, imami įvykę balsavimai dėl teisės akto priėmimo, tuo tarpu duomenys, kai dėl kvorumo trūkumo balsavimas dėl įstatymo priėmimo neįvyksta, neskaičiuojami.
Įstatymo priėmimui būtina, kad balsavime dalyvautų ne mažiau kaip pusė, t.y. 71 iš 141 parlamentaro.
Prasidėjus Seimo rinkimų kampanijai, balsavimai dėl įstatymų priėmimo Seime ėmė strigti nesurenkant reikiamo kvorumo.
