Finansų ministras Algirdas Šemeta Seimui pateikė atsakymus į interpeliacijos klausimus.
Interpeliaciją finansų ministrui A.Šemetai Seimas pradės svarstyti gegužės 19-ąją. Ją inicijuoja opozicinė Seimo Socialdemokratų partija, ją taip pat parėmė opozicijai priklausantys „darbiečiai“ bei „tvarkiečiai“.
A.Šemeta akcentuoja, kad interpeliacijos iniciatorių klausimai jam „yra nekonkretūs, todėl sudėtinga pateikti konkrečius
argumentus į abstrakčius teiginius“.
„Bandymas interpeliacijoje sieti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimo prognozę su atlikta mokesčių reforma priežastiniu ryšiu yra niekuo nepagrįstas“, - teigia ministras.
Jis taip pat atmeta interpeliacijos iniciatorių kaltinimus, kad dėl nepakeliamos mokesčių naštos ir dėl to išaugusio nedarbo didėja šešėlinės ekonomikos augimo tendencija smulkių ir vidutinių įmonių grupėje.
A.Šemeta sako, kad mokesčiai buvo didinami bei išlaidos mažinamos siekiant sumažinti valdžios sektoriaus deficitą:
„Kadangi to nepadarius jis būtų pasiekęs mastus, kurių valiutų valdybos sąlygomis nebūtų įmanoma finansuoti“.
„Įvertinus pasikeitusį Lietuvos ūkio raidos scenarijų, nesiimant jokių priemonių dėl blogėjančio pajamų rinkimo, valdžios sektoriaus deficitas 2009 metais sudarytų apie 8 proc. BVP. Visuotinės finansų krizės sąlygomis ir esant valiutų valdybos režimui, tokio dydžio deficito būtų neįmanoma finansuoti, kiltų sunkumų siekiant įvykdyti valstybės piliečiams prisiimtus socialinius įsipareigojimus ir finansuoti įvairias programas“, - teigiama ministro atsakymuose.
Jis pabrėžė, kad likvidumo stoka 2009 metais Lietuvoje gali nulemti, kad investicijų paklausa nukris iki 2004-2005 metų lygio.
A.Šemeta tvirtina, kad nesiimant taupymo priemonių valstybės skola taptų kelis kartus didesnė už BVP, o palūkanos už milžinišką skolą taptų nepakeliama našta mokesčių mokėtojams.
Ministras dar kartą pakartojo, kad „ankstesnės vyriausybės nepaisė ekspertų rekomendacijų ir nesiėmė nieko, kad būtų sukaupti rezervai ekonomikos smukimo laikotarpiui“.
A.Šemeta sako, kad dar 2006 metais Finansų ministerijos specialistai vadovybę perspėjo dėl neigiamos komercinių bankų paskolų įtakos Lietuvos ūkiui.
Interpeliacijos iniciatoriai priekaištauja finansų ministrui, kad jis nekreipė dėmesio į perspėjimus, jog radikali mokesčių reforma neduos efekto, padidins mokesčių slėpimo tikimybę, iššauks didelį nedarbą bei socialinius neramumus.
Socialdemokratai taip pat priekaištauja A.Šemetai dėl šio kaltinimų buvusiai socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybei. Anot interpeliacijos autorių, pagrindinė ekonomikos nuosmukio priežastis buvo labai agresyvus privatus skolinimasis.
Pasak socialdemokratų, centro-dešiniųjų Vyriausybės parengtos reformos ne tik nepagerino, bet ir pablogino situaciją Lietuvoje.
Socialdemokratų teigimu, jei 2008 gruodį įgyvendintos mokesčių politikos reformos nebūtų, šiandien situacija esą būtų daug geresnė.
Socialdemokratai A.Šemetą taip pat kaltina tuo, kad rengiant patobulintą 2009 metų biudžetą nebuvo suteiktas protingas terminas gyventojams ir juridiniams asmenims pasirengti mokesčių reformai.
Beveik 20 puslapių dokumente taip pat pateikiamos diagramos ir lentelės, kuriose lyginami finansiniai rodikliai Lietuvoje ir kitose šalyse.
A.Šemeta būtų pirmasis ministras, kuriam interpeliaciją svarstytų šios kadencijos Seimas.
Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, kurį parlamentas, apsvarstęs posėdyje, sudaro redakcinę komisiją nutarimo projektui dėl interpeliacijos parengti. Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte turi būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas ministro atsakymui.
Jei nutarimo projekte ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas, toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma. Jeigu toks nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.
