„Kreipsimės į Valstybės kontrolę, kad būtų atliktas auditas nuo 2013 iki 2018 metų ir patikrintas susitikimų finansavimas, ar teisingai panaudotas, ar rezultatai pasiekti, ar atitinka kriterijus“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė komisijos pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Smirnovas.
Jaunimo ir sporto reikalų komisija aiškinosi, kas Lietuvoje rengia pasaulio jaunimo susitikimus ir kas sieja Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungą (PLJS) su asociacija Pasaulio lietuvių jaunimo organizacija Lietuvoje.
Liepos pradžioje prieš pat Prienų rajone surengtą pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą PLJS atsiribojo nuo šio festivalio. Sąjungos valdyba pareiškė, kad susitikimą organizuojanti Pasaulio lietuvių jaunimo organizacija Lietuvoje iš tiesų neatstovauja PLJS ir suabejojo jos veiklos skaidrumu.
„2017 metų kongrese sąjungai nepriėmus šitos atstovybės Lietuvoje veiklos ataskaitos, buvo pareikšta, kad asociacija egzistuoja visiškai atskirai. Kongresas pareiškė, kad asociacija neatstovauja juridiškai nei valdybai, nei kongresui. Naujai išrinkta valdyba rėmėsi tuo, kad šita atstovybė nėra atskaitinga, nėra skaidri Pasaulio jaunimo sąjungai, todėl jos negalima laikyti savo oficialiai aiškia atstove Lietuvoje“, – trečiadienį Seime sakė PLJS pirmininkas Vladas Oleinikovas.
Anot jo, sąjungos valdyba turėjo priekaištų, kad jos atstovybe Lietuvoje turėjusi būti asociacija nederina savo veiklos, neatskleidžia viso finansavimo.
„Gaudavome apibendrintas ataskaitas, kuriose būdavo pateiktos tiesiog veiklos pajamos ir išlaidos. Iš to atsekti, ar efektyviai vykdoma veikla, nebuvo įmanoma. Buvo galima tik patvirtinti, kad vykdoma nemažos apimties ūkinė veikla, kurios nei finansavimo skirstymo, nei jo surinkimo valdyba nežinojo“, – aiškino V. Oleinikovas.
Pasaulio lietuvių jaunimo organizacijos Lietuvoje direktorė Ieva Davydenko savo ruožtu teigė nuo praėjusių metu nebeatstovaujanti PLJS, nes taip nusprendė jos valdyba. Tačiau pasak jos, tuomet jau buvo pradėta rengtis šių metų liepą įvykusiam pasaulio lietuvių susitikimui, išsiųsti prašymai dėl finansinės paramos, todėl ji rūpinosi tik susitikimo organizavimu.
Komisijos posėdyje dalyvavę Vyriausybės kanceliarijos, Kultūros tarybos, kitų organizacijų atstovai tvirtino, kad skirdami lėšų pasaulio jaunimo susitikimui manė, jog jos skiriamos PLJS. Kita vertus, jie sakė neturintys priekaištų pačiam renginiui.
I. Davydenkos teigimu, dar iki galo neaiškus šių metų susitikimo biudžetas, nes negautos visos rėmėjų lėšos ir visos sąskaitos už paslaugas. Anot jos, šiuo metu aišku, kad renginį maždaug 63 tūkst. eurų parėmė valstybės institucijos ir organizacijos bei surinkta šiek tiek daugiau nei 70 tūkst. eurų privačių lėšų.
„Asociacija įkurta 2009 metais, ir nuo tada nuspręsta, kad de jure asociacija įregistruota čia, Lietuvoje, atstovaus Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungai, kadangi sąjunga nebuvo niekur registruota. Mano žiniomis, ji nebuvo niekur registruota iki šių metų pavasario – nei Lietuvoje, nei užsienyje. Buvo sutarimas, kad čia įkurtas juridinis asmuo atstovaus pasaulio lietuvių jaunimui. Tai vyko nuo 2009 iki 2017 metų liepos, tuomet naujai išrinkta Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdyba nusprendė, kad asociacija ir aš, kaip jos direktorė, nebegaliu atstovauti sąjungai“, – pasakojo I. Davydenko.
Anot jos, naujoji PLJS valdyba turėjo jai klausimų dėl finansų, priekaištų dėl valdybos registravimo.
„Tiesiog iškelta klausimų dėl finansų, aš visas finansines ataskaitas pateikiau. Matyt, tai labiau asmeninė tų aštuonių valdybos narių nuomonė, ir jie nusprendė, kad negerai, jog aš atstovauju. Jie kėlė klausimus dėl valdybos perregistravimo, sakiau, kad galime tą išspręsti, bet juridiškai tai atskira organizacija. Kad galėtume tai išspręsti, pirmiausia turime turėti Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungą registruotą“, – aiškino asociacijos direktorė.
Trečiadienį per komisijos posėdį sulaukusi klausimo, kas yra asociacijos steigėjai ir valdybos nariai, I. Davydenko teigė, kad steigėjai yra dešimt asmenų, o valdybai priklauso daugiau kaip dešimt narių, bet jų neįvardijo, remdamasi asmens duomenų apsauga.
Seimo komisijos pirmininkas K. Smirnovas vylėsi, kad sąjunga ir asociacija susitars ir vėl veiks kartu.
„Be abejo, norime susitarti. Į atstovybę buvo nemažai investuota ir žmogiškųjų resursų, ir kitų pastangų, didinant žinomumą. Tai daroma Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos narių indėliu, tai buvo daroma Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos įvaizdžio dėka. Būtent atsisakyti pretenzijų į šį organizacijos turtą, būtų nelogiška“, – sakė PLJS pirmininkas V. Oleinikovas.
Anot jo, jeigu susiklostys, kad sutarimas tarp organizacijų neįmanomas, bus siekiama užtikrinti, jog asociacija nenaudotų PLJS logotipo, pavadinimo ir kt.
I. Davydenko savo ruožtu tvirtino laukianti kvietimo sėsti prie bendro stalo.
„Aš visuomet pasisakau už bendrystę ir bendradarbiavimą, o ne konfliktus, bet šiuo atveju pirmiausia reikėtų sėsti prie stalo ir kalbėtis, o ne kalbėtis per viešus asmenis žiniasklaidoje. Čia klausimas turbūt ne man“, – sakė ji.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimai kas dvejus metus rengiami nuo 2012-ųjų. Juose dalyvauja užsienyje ir Lietuvoje gyvenantis jaunimas. Skirtingose renginio erdvėse dalyviai turi progą klausytis ryškiausių savo srities specialistų pranešimų, kalbėti diskusijose, keistis kontaktais.
