Po pateikimo už naują tyrimą balsavo 63 Seimo nariai, 25 buvo prieš. Galutiniam sprendimui priimti reikalingas dar vienas balsavimas. Šis klausimas į parlamento darbotvarkę turėtų grįžti rugsėjo 20 dieną.
„Valstiečių“ atstovė Agnė Širinskienė sakė, kad naujoji komisija svarstytų klausimus, kurių nespėjo išnagrinėti parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Jos teigimu, Seimas turi išsiaiškinti, kodėl valdžioje buvę politikai neužkirto kelią nederamiems procesams.
„Procesai tam tikri valstybėje vyko dešimtmečius ar net ilgiau, bet ką tuo metu veikė politikai ar atsakingi asmenys? Kodėl nebuvo priimami vieni ar kiti sprendimai, kad jie stabdytų vykusius procesus?“, – Seime kalbėjo A. Širinskienė.
„Kodėl politikai ar valstybės pareigūnai, turėdami specialiųjų tarnybų informaciją, nesiėmė vieno ar kito poveikio priemonių?“, – kalbėjo ji.
Pagal nutarimo projektą, komisija tirtų neteisėtą poveikį politiniams procesams, aukštų pareigūnų skyrimui ir įstatymų priėmimui 2018-2016 metais.
Seimo komisija iki kitų metų gegužės taip pat tirtų teisėsaugos ir žvalgybos informacijos teikimą kompetentingoms institucijoms.
Konservatorius Kęstutis Masiulis sakė, kad komisija „tikslingai organizuota tirti opoziciją“.
Socialdemokratas Juozas Olekas sakė, kad frakcija nori, kad Seimas susitelktų į įstatymų leidybą, todėl komisijos darbe nedalyvaus.
Seimas birželio pradžioje patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas neteisėtas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir verslo koncerno „MG Baltic“ veikimas.
