Vyriausybė siūlo Seimui suteikti teisę į draudimo išmokas darbuotojams, kurie apsvaigę patyrė nelaimingą atsitikimą, tačiau jų apsvaigimas neturėjo įtakos sveikatos sutrikimui ar mirčiai.
Antradienio posėdyje Ministrų kabinetas pritarė Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo pataisoms, kuriose numatomas liberalesnis požiūris į nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas, kai darbuotojas buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo kitų medžiagų.
Ministrų kabinetas teikia įstatymo pakeitimo projektą svarstyti parlamentui.
Siūloma teisės į draudimo išmoką nesuteikti tuo atveju, kai nustatoma, kad nelaimingą atsitikimą lėmė būtent apdraustojo girtumas arba apsvaigimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, o ne netinkamos, nesaugios ir sveikatai kenksmingos sąlygos.
Tuo metu jei bus nustatyta, kad darbuotojo sveikatos sutrikimą ar mirtį darbe lėmė pavojingos darbo sąlygos, o ne jo girtumas ar apsvaigimas, įvykis bus laikomas draudiminiu ir nukentėjusiajam ar žuvusiojo artimiesiems priklausys draudimo išmoka.
Šiuo metu už bet kuriuos nelaimingus atsitikimus, į kuriuos darbuotojas pateko būdamas neblaivus ar kitaip apsvaigęs, nepaisant, kas lėmė jo sveikatos sutrikimą ar mirtį, draudimo išmoka nepriklauso.
Balandžio 29-ąją Konstitucinis Teismas išaiškino, kad teisės aktai, nepripažįstantys draudiminiais įvykiais nelaimingų atsitikimų darbe, kurie nors ir atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, tačiau įvyko apdraustajam apgirtus arba apsvaigus nuo narkotikų, prieštarauja Konstitucijai.
Pasak KT, Konstitucijai teisės aktai prieštarauja, kai nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lemia ne darbuotojo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos.
KT išaiškinimo prašė Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs klaipėdietės skundą dėl to, kad jos vyro mirtis nuo uždusimo laivo triume buvo pripažinta nedraudiminiu įvykiu, nes jo kraujyje rasta 0,46 promilės alkoholio (leistina riba - 0,4 promilės). Tyrimą atlikęs Teismo medicinos instituto atstovas nustatė, kad mirusiojo kūne rasta alkoholio koncentracija įtakos mirčiai neturėjo.
