Seimui kitą savaitę planuojama pateikti siūlymą kartu su prezidento rinkimais 2014 metais rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės.
Grupės parlamentarų įregistruotas nutarimo projektas referendumo klausimu įtrauktas į antradienio posėdžio darbotvarkę. Jei parlamentas po pateikimo pritars projektui, jis toliau bus svarstomas parlamentiniuose komitetuose.
Referendumui dėl Konstitucijos keitimo siūloma formuluotė: "Pritariu, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis būtų išdėstyta šitaip: "Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu".
Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis straipsnis įrašytas Konstitucijos pirmajame skirsnyje, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu. Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Prezidentė Dalią Grybauskaitė šių metų pradžioje kreipėsi į KT prašydama išaiškinti, ar galima nekeičiant Konstitucijos tik įstatymu nustatyti, kad po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną išvykę ir kitos šalies pilietybę įgavę asmenys išsaugotų ir Lietuvos pilietybę.
Konstitucinis Teismas atsakė neigiamai, atsižvelgdamas į ankstenę doktriną, jog dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač retos išimtys, o ne paplitęs reiškinys.
Manoma, kad pasaulyje gyvena apie milijonas lietuvių kilmės žmonių. Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro duomenimis, 2001-2010 metais iš Lietuvos emigravo 337 tūkst. gyventojų.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
